Yra kelios universalios temos,  galinčios virsti  nesibaigiančiomis diskusijomis. Viena iš jų – pirkti būstą ar jį nuomotis? Svarių argumentų turi abiejų tiesų šalininkai. O kaip yra iš tiesų?

Yra kelios formulės, kuriomis žmonės vadovaujasi priimdami asmeniškai jiems teisingą sprendimą pirkti ar nuomotis būstą.

Pirmuoju atveju, ypač jei nuomos mokestis ir mėnesio paskolos įmokos suma yra panašaus dydžio, klientai nusprendžia imti būsto paskolą ir tapti nekilnojamojo turto savininkais.

Antruoju atveju  žmonės pasiskaičiuoja, kad, pavyzdžiui, už būsto paskolą 25-eriems metams, per visą jos išmokėjimo laikotarpį, palūkanų suma gali sudaryti papildomai 60–80 proc. visos būsto paskolos sumos. Tokiais atvejais klientai nusprendžia savęs neapsunkinti ir gyventi finansiškai neįsipareigoję.

Visgi, galutinis sprendimas pirkti ar nuomotis būstą turi būti priimtas įvertinus asmenybės ypatumus ir pasirinktą gyvenimo būdą.

Nuomotis ar pirkti nusprendžia pagal gyvenimo būdą

Pasikeitę gyvenimo įpročiai: nuotolinis darbas tapęs kone norma, daugiau kelionių, žiemojimas užsienyje, mažėjantis šeimos narių skaičius  prisideda prie žmonių sprendimo ne pirkti, o nuomotis būstą.

Nuomininkai sako, kad nuomojantis galima užsitikrinti geresnes gyvenimo sąlygas:  gyventi didesnio ploto būste ar geresnėje miesto vietoje, neišleisti pinigų degalams, lengvai keisti gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į darbo vietos pasikeitimus, užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę tiesiog keičiant nuomojamus butus.

Kita vertus, nuoma brandesniame amžiuje Lietuvoje skamba gana kontroversiškai, bet finansiškai tai tikrai galėtų būti puikus sprendimas: pardavus nekilnojamąjį turtą,  lėšas skirti ne tik nuomai, bet ir kokybiškam gyvenimui.

Vis dėlto, gyvenimas nuomojamame būste yra apribotas laisvės priimti sprendimus ir įsikurti kaip norisi, ne visi nori  investuoti savo lėšas gerindami būsto būklę, kyla konfliktų su nuomotojais ir situacijų, kuomet  nuomojamą būstą tenka keisti ne savo noru.

Taip pat sumokama nuoma nėra investicija, kurią vėliau galima panaudoti pardavus  turtą.

Rekomenduojama pradėti nuo mažesnio

RATO kredito unijos kredito rizikos valdymo vadovė Vita Andrikytė sako, kad nuoma dažnai būna laikinas sprendimas tiems asmenims, kurie taupo būsto paskolos pradiniam įnašui.

„Pradinis įnašas ir kliento mokumas – svarbiausios sąlygos, reikalingos gauti būsto paskolą. Kartais sukaupti reikiamą pinigų sumą  užtrunka ilgiau  negu norėtųsi. Jei matome, kad klientui atėmus paskolos įmokas lieka ribinės pajamos kasdienėms reikmėms, visada siūlome mažinti paskolos sumą, įsigyti būstą kitoje miesto lokacijoje arba mažesnio ploto“, – sako pašnekovė.

Finansų specialistų patarimai, galbūt, ne visada skamba maloniai klientams, bet turima ilgametė patirtis rodo, kad geriau pradėti nuo mažesnės būsto paskolos, o pagerėjus finansinei padėčiai – keisti gyvenamąjį būstą į erdvesnį ir padidinti paskolą.

„Dabartinės palūkanų normų didėjimo tendencijos parodė, kad klientai jau pamiršo, kad būsto paskolų palūkanų normos turi tendenciją ne tik mažėti, bet ir didėti, todėl tos paskolos, kurios buvo paimtos skolinantis atsakingai, turi mažesnę neigiamą įtaką šeimos biudžetui“, – pastebi RATO kredito unijos kredito rizikos valdymo vadovė.

Bendri finansiniai įsipareigojimai – įteisinus santykius

Pašnekovė priduria, kad kartais labai norisi rekomenduoti nesusituokusioms poroms, kurios vietoje nuomos nusprendžia imti paskolą, nes taip labiau apsimoka, pirmiausia susituokti, o tik po to imti paskolą arba sutartyse labai aiškiai aprašyti turto pasidalijimą atskirose sutartyse išsiskyrimo atveju ne santuokoje.

Deja, finansų įstaigų darbuotojai, kaip ir advokatai, savo praktikoje susiduria su daug istorijų, kai buvę bendraskoliai, skirdamiesi nepasidalija lėkštutės ir gėlių vazonų. Be to, pasitaiko situacijų, kai jaunos poros arba grįžę emigrantai sostinėje negauna norimo darbo, neįsitvirtina čia,  grįžta gyventi į regioną ar užsienio šalį, todėl  pirmiausia vertėtų pagyventi nuomojamame būste, o tik po to priimti sprendimą įsigyti nuosavą.

Sutaupyti pradiniam įnašui – paprasta!

Bendraukime! Susisiekite su mumis tel. +370 5 210 4383 arba el. paštu: [email protected]
Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas siekiant padidinti finansinių paslaugų prieinamumą ir užtikrinti ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumą reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kviečia teikti paraiškas dėl lengvatinių paskolų apyvartiniam kapitalui finansuoti pagal naują skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ (toliau – Priemonė).

Lengvatinių paskolų pagal šią priemonę teikimui skirta 61 mln. eurų  (iš jų 31 mln. eurų 2022 m. iki 2022 m. gruodžio 31 d. teiktoms ir 30 mln. eurų 2023 m. iki 2023 m. birželio 30 d. teikiamoms paskoloms).  Šia finansine pagalba pasinaudoti gali ūkio subjektai, veikiantys žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse.

Iki 2023 m. kovo 24 d. lėšos yra skolinamos ūkio subjektams, kurių viena iš vykdomų veiklų yra:

  • paukštininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė, avininkystė ir ožkininkystė;
  • daržininkystė ir sodininkystė;
  • akvakultūra;
  • ekologinė augalininkystė.

Nuo 2023 m. kovo 25 d. paskolos gali būti teikiamos visiems priemonės kriterijus atitinkamiems ūkio subjektams.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę yra teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti, ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui ir turi būti išmokėtos iki 2023 m. birželio 30 d.

Lengvatinės paskolos pagal šią finansinę priemonę kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams gali būti teikiamos iki 500 tūkst. eurų sumos, neviršijant sumos limito pagal vieną iš sąlygų:

  1. 15 proc. paskolos gavėjo vidutinių metinių pardavimo pajamų, gautų iš tinkamų pagal Priemonę remti veiklų, žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veiklos, per paskutinius tris pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius arba
  2. 50 proc. gamtinių dujų ir elektros energijos išlaidų per 12 mėnesių, ėjusių prieš mėnesį, kurį pateikta paraiška paskolai gauti.

Priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio bei paskolos trukmės yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos.

Su platesne informacija dėl tinkamumo gauti paskolą ir kokios tinkamos finansuoti yra išlaidos prašome susipažinti čia.

Norėdami pasinaudoti šia finansine priemone, kviečiame užpildyti paraišką bei atsiųsti visus dokumentus el. paštu: [email protected].

Su Jumis bus susisiekta nedelsiant įvertinus visus pateiktus dokumentus.

Pastaruosius 10–15 metų tiek verslas, tiek gyventojai Lietuvoje pamažu priprato gyventi mažų ir net neigiamų palūkanų normų sąlygomis. Pandeminė situacija taip pat leido kai kuriems verslams pasinaudoti valstybės parama ir nemokamais pinigais. Šios sąlygos nulėmė, kad pastaraisiais metais pasaulinė ekonomika augo, o 2022-aisiais  pasikeitė radikaliai – įsibėgėjus infliacijai, pasaulio centriniai bankai ėmėsi palūkanų normų suvaldymo.

Palūkanos nenustos augti

Šiuo metu besiklostanti augančių palūkanų normų situacija grąžina visus į finansines sąlygas, kai pinigai vėl pradeda kainuoti ir, tikėtina, kad šitos sąlygos gali nesikeisti ilgesnį laiką. Ekspertai diskutuoja, kad palūkanų normų kilimo procesas greičiausiai dar nesibaigė, o finansinės rinkos šiuo metu prognozuoja dar 1–1,3 proc. ECB palūkanų normų kilimą iki šių metų vasaros. Kai kurių šalių, taip pat ir Lietuvos, infliacijos rodikliai jau pradėjo mažėti, tačiau, priklausomai nuo kovos su infliacija sėkmės, palūkanų normos gali kilti dar daugiau ir ilgiau.

Nuo 2022 metų kylančios palūkanų normos daro įtaką visiems Lietuvos verslams ir gyventojams – netgi tiems, kurie neturi paskolų arba lėšų taupyti. Padidėjusios skolinimosi išlaidos verslui reiškia mažesnį pelningumą, didesnę savikainą ir, atitinkamai, didesnes kainas vartotojui.

Vartotojai nebegali įpirkti įprastai perkamų prekių ar paslaugų, pradeda vartoti mažiau, todėl verslai gali patirti nuostolių ar net bankrutuoti, sumažinti sąnaudas, pavyzdžiui, atleisdami dalį darbuotojų. Visa tai turi neigiamą įtaką ekonomikai augti ir teigiamą įtaką infliacijai mažėti.

Kaip elgtis kylančių palūkanų fone

Pasak RATO kredito unijos ekspertų, pirmiausia, reikia pratintis prie idėjos, kad aukštesnės palūkanų normos,  galimai, nauja tendencija, kuri gali įsitvirtinti ilgesniam laikui, ir neplanuoti, kad palūkanos artimiausiu metu pradės mažėti.

„Padidėjus paskolų įmokai, visada galima kreiptis į finansų įstaigą ir prašyti pakeisti paskolos mokėjimo grafiką. Pasikeitus situacijai, visuomet galėsite grįžti prie buvusiojo“, – teigia RATO kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin.

Be to, galima ieškoti paskolų refinansavimo  galimybių, nes būsto paskolos grąžinimas anksčiau laiko yra nemokamas. Ir nors lauks didesni pradiniai mokesčiai, susiję su naujos paskolos pasiėmimu, tačiau, galbūt, gausite ilgesnį laikotarpį, sykiu  mažesnę mėnesinę paskolos įmoką.

Kuriant verslo planus ar planuojant šeimos biudžetą būkite konservatyvūs – planuokite didesnes išlaidas palūkanoms. Taip pat rekomenduojama neišleisti turimų sutaupytų pinigų nebūtiniems reikšmingiems pirkiniams – pasilikite jas galimam palūkanų normų augimui.

Taupyti ar išleisti?

Į aktualų klausimą, ar verta dabar imti būsto paskolą RATO kredito ekspertai atsako taip: jei radote svajonių būstą ir esate finansiškai mokus, paskolą tikrai verta imti. Palūkanų normos turi tendenciją kisti – mažėti ir didėti. Tačiau rimtai apsvarstykite, galbūt, verta fiksuoti paskolų palūkanų normas, jei finansų įstaiga siūlo tokį priimtiną variantą.

Tiems žmonėms, kurie didina santaupas, laikydami terminuotus indėlius, patariama apsvarstyti ilgesnės trukmės depozitus, nes indėlių pajamingumas, ko gero, yra aukščiausias per pastaruosius dešimt metų.

O tiems, kurie dar nepradėjo taupyti, tai  bene geriausias laikas prisiminti tradicinius taupymo produktus – taupomuosius ir terminuotus indėlius. Tiems, kurie linkę investuoti į kitus finansinius instrumentus J. Bliumin pataria – alokuokite pinigus į fiksuoto pajamingumo instrumentus.

RATO kredito unija neaudituotais duomenimis 2022 m. pabaigoje valdė 73,8 mln. EUR turto. Paskolų portfelis per 2022 m. padidėjo 10 proc. iki 57,6 mln. EUR, o indėliai padidėjo 5 proc. iki 63 mln. EUR. 2022 m.

Unija uždirbo 971 tūkst. EUR neaudituoto pelno, t.y. 46 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos riziką ribojantys normatyvai yra vykdomi su reikšminga atsarga. RATO kredito unija nuo š.m. tapo Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ nare, per artimiausius du metus sieks specializuoto banko licencijos.

„Mūsų klientų verslams ir finansiniams sprendimams 2022 m. poveikį darė karas, padidėjusi infliacija ir nuogąstavimai dėl ateities. Nepaisant to, tvari RATO kredito unijos veikla leido auginti indėlininkų pasitikėjimą ir padidinti naujų paskolų išdavimą,“ – sako Vladislav Jančis, RATO kredito unijos administracijos vadovas. Anot jo, tikimąsi, kad 2023 m. pasikeitusi rinkos konjunktūra ir padidėjusios palūkanų normos neišgąsdins klientų ir leis prisiimti pamatuotą finansinę riziką plečiant verslą arba įsigyjant naujus namus.

Kviečiame plačiau susipažinti su RATO kredito unijos finansinėmis ataskaitomis.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. RATO kredito unija tampa jungtinės centrinės kredito unijų grupės (JCKU) „Kreda“ nare. Be RATO kredito unijos prie JCKU „Kreda“ taip pat prisijungia kredito unija „Saulėgrąža“ ir LTL Kredito unija.

Naujų unijų atėjimą lėmė Lietuvos banko inicijuota kredito unijų sektoriaus reforma, kuriai buvo aktyviai ruošiamai kelerius metus ir kuri turėtų būti užbaigta iki 2022 m. pabaigos.

Pagrindinis ir strateginis RATO kredito unijos tikslas – tapti specializuoti banku nuo 2025 metų sausio 1 d.

„Narystė „Kreda“ grupėje suteiks naudingos sinergijos toliau plečiant veiklos apimtis bei efektyvinant vidaus kontrolės procesus. Sustiprinsime grupę turima verslumo kompetencija, ilgamete profesine patirtimi, pelninga veikla, taip pat sieksime pasisemti gerosios verslo ir rizikos priežiūros praktikos iš kitų grupės narių”, – komentuoja RATO kredito unijos Administracijos vadovas Vladislav Jančis.

RATO kredito unijos klientams jokių atskirų veiksmų imtis nereikia – aktualios paslaugos bus teikiamos įprastai, galios visos sudarytos sutartys. Bendradarbiavimas su „Kreda“ narėmis leis RATO kredito unijos ir kitiems grupėms narių klientams patenkinti savo finansinius poreikius visuose Lietuvos regionuose.