Pastaruosius 10–15 metų tiek verslas, tiek gyventojai Lietuvoje pamažu priprato gyventi mažų ir net neigiamų palūkanų normų sąlygomis. Pandeminė situacija taip pat leido kai kuriems verslams pasinaudoti valstybės parama ir nemokamais pinigais. Šios sąlygos nulėmė, kad pastaraisiais metais pasaulinė ekonomika augo, o 2022-aisiais  pasikeitė radikaliai – įsibėgėjus infliacijai, pasaulio centriniai bankai ėmėsi palūkanų normų suvaldymo.

Palūkanos nenustos augti

Šiuo metu besiklostanti augančių palūkanų normų situacija grąžina visus į finansines sąlygas, kai pinigai vėl pradeda kainuoti ir, tikėtina, kad šitos sąlygos gali nesikeisti ilgesnį laiką. Ekspertai diskutuoja, kad palūkanų normų kilimo procesas greičiausiai dar nesibaigė, o finansinės rinkos šiuo metu prognozuoja dar 1–1,3 proc. ECB palūkanų normų kilimą iki šių metų vasaros. Kai kurių šalių, taip pat ir Lietuvos, infliacijos rodikliai jau pradėjo mažėti, tačiau, priklausomai nuo kovos su infliacija sėkmės, palūkanų normos gali kilti dar daugiau ir ilgiau.

Nuo 2022 metų kylančios palūkanų normos daro įtaką visiems Lietuvos verslams ir gyventojams – netgi tiems, kurie neturi paskolų arba lėšų taupyti. Padidėjusios skolinimosi išlaidos verslui reiškia mažesnį pelningumą, didesnę savikainą ir, atitinkamai, didesnes kainas vartotojui.

Vartotojai nebegali įpirkti įprastai perkamų prekių ar paslaugų, pradeda vartoti mažiau, todėl verslai gali patirti nuostolių ar net bankrutuoti, sumažinti sąnaudas, pavyzdžiui, atleisdami dalį darbuotojų. Visa tai turi neigiamą įtaką ekonomikai augti ir teigiamą įtaką infliacijai mažėti.

Kaip elgtis kylančių palūkanų fone

Pasak RATO kredito unijos ekspertų, pirmiausia, reikia pratintis prie idėjos, kad aukštesnės palūkanų normos,  galimai, nauja tendencija, kuri gali įsitvirtinti ilgesniam laikui, ir neplanuoti, kad palūkanos artimiausiu metu pradės mažėti.

„Padidėjus paskolų įmokai, visada galima kreiptis į finansų įstaigą ir prašyti pakeisti paskolos mokėjimo grafiką. Pasikeitus situacijai, visuomet galėsite grįžti prie buvusiojo“, – teigia RATO kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin.

Be to, galima ieškoti paskolų refinansavimo  galimybių, nes būsto paskolos grąžinimas anksčiau laiko yra nemokamas. Ir nors lauks didesni pradiniai mokesčiai, susiję su naujos paskolos pasiėmimu, tačiau, galbūt, gausite ilgesnį laikotarpį, sykiu  mažesnę mėnesinę paskolos įmoką.

Kuriant verslo planus ar planuojant šeimos biudžetą būkite konservatyvūs – planuokite didesnes išlaidas palūkanoms. Taip pat rekomenduojama neišleisti turimų sutaupytų pinigų nebūtiniems reikšmingiems pirkiniams – pasilikite jas galimam palūkanų normų augimui.

Taupyti ar išleisti?

Į aktualų klausimą, ar verta dabar imti būsto paskolą RATO kredito ekspertai atsako taip: jei radote svajonių būstą ir esate finansiškai mokus, paskolą tikrai verta imti. Palūkanų normos turi tendenciją kisti – mažėti ir didėti. Tačiau rimtai apsvarstykite, galbūt, verta fiksuoti paskolų palūkanų normas, jei finansų įstaiga siūlo tokį priimtiną variantą.

Tiems žmonėms, kurie didina santaupas, laikydami terminuotus indėlius, patariama apsvarstyti ilgesnės trukmės depozitus, nes indėlių pajamingumas, ko gero, yra aukščiausias per pastaruosius dešimt metų.

O tiems, kurie dar nepradėjo taupyti, tai  bene geriausias laikas prisiminti tradicinius taupymo produktus – taupomuosius ir terminuotus indėlius. Tiems, kurie linkę investuoti į kitus finansinius instrumentus J. Bliumin pataria – alokuokite pinigus į fiksuoto pajamingumo instrumentus.

RATO kredito unija neaudituotais duomenimis 2022 m. pabaigoje valdė 73,8 mln. EUR turto. Paskolų portfelis per 2022 m. padidėjo 10 proc. iki 57,6 mln. EUR, o indėliai padidėjo 5 proc. iki 63 mln. EUR. 2022 m.

Unija uždirbo 971 tūkst. EUR neaudituoto pelno, t.y. 46 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos riziką ribojantys normatyvai yra vykdomi su reikšminga atsarga. RATO kredito unija nuo š.m. tapo Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ nare, per artimiausius du metus sieks specializuoto banko licencijos.

„Mūsų klientų verslams ir finansiniams sprendimams 2022 m. poveikį darė karas, padidėjusi infliacija ir nuogąstavimai dėl ateities. Nepaisant to, tvari RATO kredito unijos veikla leido auginti indėlininkų pasitikėjimą ir padidinti naujų paskolų išdavimą,“ – sako Vladislav Jančis, RATO kredito unijos administracijos vadovas. Anot jo, tikimąsi, kad 2023 m. pasikeitusi rinkos konjunktūra ir padidėjusios palūkanų normos neišgąsdins klientų ir leis prisiimti pamatuotą finansinę riziką plečiant verslą arba įsigyjant naujus namus.

Kviečiame plačiau susipažinti su RATO kredito unijos finansinėmis ataskaitomis.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. RATO kredito unija tampa jungtinės centrinės kredito unijų grupės (JCKU) „Kreda“ nare. Be RATO kredito unijos prie JCKU „Kreda“ taip pat prisijungia kredito unija „Saulėgrąža“ ir LTL Kredito unija.

Naujų unijų atėjimą lėmė Lietuvos banko inicijuota kredito unijų sektoriaus reforma, kuriai buvo aktyviai ruošiamai kelerius metus ir kuri turėtų būti užbaigta iki 2022 m. pabaigos.

Pagrindinis ir strateginis RATO kredito unijos tikslas – tapti specializuoti banku nuo 2025 metų sausio 1 d.

„Narystė „Kreda“ grupėje suteiks naudingos sinergijos toliau plečiant veiklos apimtis bei efektyvinant vidaus kontrolės procesus. Sustiprinsime grupę turima verslumo kompetencija, ilgamete profesine patirtimi, pelninga veikla, taip pat sieksime pasisemti gerosios verslo ir rizikos priežiūros praktikos iš kitų grupės narių”, – komentuoja RATO kredito unijos Administracijos vadovas Vladislav Jančis.

RATO kredito unijos klientams jokių atskirų veiksmų imtis nereikia – aktualios paslaugos bus teikiamos įprastai, galios visos sudarytos sutartys. Bendradarbiavimas su „Kreda“ narėmis leis RATO kredito unijos ir kitiems grupėms narių klientams patenkinti savo finansinius poreikius visuose Lietuvos regionuose.