Bankininkai ir finansų specialistai visuomet turės darbo. Šių profesijų žmonės gerbiami visuomenėje. Bankininkystė asocijuojasi su turtu ir pripažinimu. Nors laikai keičiasi, bankininko profesijos prestižas išlieka, o finansų specialistų poreikis bus aktualus dar ilgai. 

Šiuolaikinio bankininko įvaizdis

Šiuolaikinis bankininkas gali būti ir solidus darbuotojas griežtu klasikiniu kostiumu, ir jaunas specialistas, dirbantis kūrybinį darbą, kuriantis ateities finansines paslaugas ar technologijas, apie kurias vartotojai sužinos tik po kelerių metų. 

Finansų įstaigose naudojami matematiniai rizikos vertinimo modeliai, diegiamos veido atpažinimo funkcijos, dirbtinis intelektas – šie ir daugybė kitų nematomų procesų keičia bankinių ir finansinių paslaugų naudojimo įpročius bei saugumą. 

Nepaisant technologinio šuolio finansų sektoriuje, svarbiausios bankininko savybės išlieka tos pačios – loginis mąstymas, verslumas ir psichologijos išmanymas. Finansų įstaigose labiausiai pritampa ties asmenys, kuriems  mokykloje sekėsi  ne tik tikslieji, bet ir humanitariniai mokslai. 

„Universalumas ir adaptyvumas yra ateities kompetencijos, jos yra svarbios ir bankininko, ekonomisto profesiją besirenkantiems asmenims. Bankininkystė –  itin dinamiškas sektorius, kuriam ritmą užduoda sparčiai kintantys vartotojų finansiniai poreikiai, technologiniai pasiekimai ir ekonominė šalies padėtis. Norint siekti karjeros šiame sektoriuje reikia ne tik tikslumo, bet ir greitos reakcijos bei nemažai kūrybiškumo“ , –  apibendrino RATO kredito unijos administracijos vadovas Vladislav Jančis.

Finansų specialistai turtingi talentų

Norint pradėti dirbti bankininkystės sektoriuje, talentus galima pritaikyti įvairaus dydžio ir profilių finansinėse institucijose. 

Didieji bankai siūlo darbą įvairiems finansų specialistams: nuo gerovės kūrimo darbuotojams specialistų iki finansinių operacijų valdymo balsu programuotojų –  pareigų pasirinkimas itin platus ir įvairus.
Tuo tarpu darbas mažesnėje finansų institucijoje ar kredito unijoje pasižymi kitais privalumais. Čia galima greičiau surasti sau tinkantį veiklos pobūdį, prisiimti kelias atsakomybes, sparčiau kopti karjeros laiptais. 

Nedideliame kolektyve greičiau išgirstami darbuotojų profesinio tobulėjimo poreikiai, lengviau pamatyti ir atskleisti specialistų talentus. Profesinio tobulėjimo planas įgyvendinamas atsižvelgiant į darbuotojo poreikius, todėl, vieną dieną pritrūkus tam tikrų kompetencijų ir aptarus tai su vadovais, po kelių dienų jau gali tekti mokytis naujų įgūdžių. Mažesnės įstaigos šiuo klausimu daug lankstesnės. 

„RATO kredito unijoje turime pavyzdį, kai politikos ir ekonomikos mokslų išsilavinimą turintis specialistas, kuriantis matematinius modelius kredito rizikos vertinimui, savo iniciatyva, be pagrindinių pareigų, pradėjo gilintis į tvarumo reikalavimus finansų įstaigoms. Rudenį Kreditų rizikos valdymo ekspertas  Povilas Petrauskas pradeda studijuoti Tvarumo mokymų ir mentorystės programoje. Mes didžiuojamės kolega bei finansiškai ir moraliai palaikome šią iniciatyvą“, –  pasakoja RATO kredito unijos administracijos vadovo V. Jančis.

Tobulėjimas reiškia daugiau galimybių

Darbas bankininkystės sektoriuje labai dinamiškas, tad, norint žengti koja kojon su pasaulio tendencijomis, reikia nuolat kelti kvalifikaciją, gilinti žinias įvairiose, kartais tiesiogiai su finansais nesusijusiose, srityje.

Žmonės jautriau vertina asmenis ir įstaigas, kurie domisi jų asmeniniais pinigais bei finansais. Bene daugiausia apie asmens finansinę padėtį žino bankininkai. Finansų specialistai, dirbantys kredito ir finansų įstaigose, turi kelti pasitikėjimą savimi kaip asmenybe ir įmone, kuriai atstovauja. Jie turi gebėti dorotis su stresu, padėti klientui priimti  ne visada lengvus finansinius sprendimus. Todėl šių įstaigų darbuotojai turi išmanyti ne tik profesinius dalykus ir reguliacines naujoves, bet ir ugdyti asmeninį augimą, empatiją. 

„RATO kredito unijoje nuolat ugdome darbuotojų „minkštuosius įgūdžius“, kurie didina gebėjimus bendradarbiauti, girdėti ir klausyti klientų ir kolegų, tinkamai spręsti konfliktus – lavinti emocinį intelektą. Profesionalus, empatiškas, besidomintis naujovėmis ir įsigilinęs į profesines subtilybes – ar toks yra ir jūsų asmenins finansų patarėjas?“ – retoriškai klausė RATO kredito unijos administracijos vadovas V. Jančis.

Vaikai ir pinigai – neišsiamama tema, kiek šeimų – tiek istorijų. Svarbu prisiminti, kad gebėjimą naudotis pinigais mažieji perima iš tėvų.

Kalbėti su jais apie pinigus, išmokyti taupyti, investuoti, supažindinti su būdais užsidirbti ir pakloti pamatus bendram finansiniam raštingumui – užduotis ne iš lengvųjų net patyrusiems bankininkams.

Tą pripažįsta ir tris vaikus – ketverių, penkiolikos, dvidešimt vienerių metų amžiaus – turintis  bei RATO kredito unijai vadovaujantis  Vladislav Jančis. 

Tiesa, sako pašnekovas, net ir turėdamas ilgą tėvystės ir tokį patį bankininko stažą, jis nėra išradęs visiems tinkančios formulės ar teisingiausio būdo, kaip su vaikais kalbėtis apie finansus, pinigus ir taupymą. Tačiau patvirtina faktą, kad efektyvų pinigų naudojimą, finansų planavimą vaikai perima būtent iš tėvų.

Kiek vaikų – tiek patirčių

 – Papasakokite, kaip ir nuo ko pradėjote su savo vaikais kalbėtis apie pinigus. Kaip vaikus pažindinti su pinigais, asmeniniais finansais?

–  Augindami vyriausiąjį sūnų, dabar jau pilnametį jaunuolį, vaikų auklėjimo paslapčių mokėmės sėkmių ir bandymų metodu. 

Mūsų, anuomet jaunos šeimos, tėvystės patirtis buvo menka, tad ir dėmesio finansinei edukacijai skyrėme atitinkamai mažiau. Buvome jauni, karjeras pradėję profesionalai. Nors pinigų ir netrūko, elgėmės su jais visai kitaip nei dabar, įgavę patirties. Prieš dvidešimt metų Lietuvos ekonomika buvo spar

čiai auganti, galimybių – daugybė , tereikėjo mokėti jomis naudotis, greitai reaguoti į pokyčius, daug dirbti, suktis. Pastangos nulemdavo profesinius pasiekimus ir, atitinkamai, šeimos finansus. Todėl atrodė teisingiausia dienpinigius naudoti kaip auklėjamąją priemonę. Nors tenka išgirsti ir priešingų nuomonių šia tema, bet mums toks metodas tiko. Juk ir suaugusiųjų pasaulyje  daugiau uždirba tie, kurie ir stengiasi labiau. Sūnus už gerus pažymius, pasiekimus mainais gaudavo daugiau pinigų savo reikmėms, už žemesnius – mažiau. 

 –  Vėliau gimė jūsų vidurinioji dukra. Ar jautėtės tvirtesnis perduodamas žinias apie pinigus dukrai, jau turėjote daugiau patirties pažindindamas ją su finansiniais klausimais?

 –  Kai gimė dukra, jau buvome įsitvirtinę darbo rinkoje ir buvau padaręs karjerą. Finansinė  padėtis taip pat buvo gera. Su antruoju vaiku į šeimą atėjo ir nauja taisyklė – turi planuoti savo išlaidas ir savarankiškai mokytis taupyti gaunamus dienpinigius. Nors auklėjome ir apie pinigus kalbėjome panašiai, dukra labiau perėmė taupymo ir pinigų planavimo įgūdžius nei, pavyzdžiui, sūnus. Jei jai kažko specialaus reikia,  ji moka susitaupyti iš gaunamų dienpinigių ir  didesnes išlaidas susiplanuoti. Paauglei merginai išlaidų tikrai daugiau, nes aplinka tokia:draugės, besikeičiančios mados – viskas labai dinamiška ir daugiau iššūkių. Bet, ko gero, ji labiau moka planuoti išlaidas negu mūsų vyresnėlis.
Su mažuoju kol kas daugiausia rūpes čių, nes jis pagrandukas ir yra labai lepinamas. Kita vertus, jis dar labai mažas ir kol kas parduotuvėje naudojame žinomą „zefyro“  (angl. mashmellow test – aut. pastaba) testo adaptaciją. Jei jis parduotuvėje labai užsinori, tarkime, mašinėlės, mes sakome, kad šiandien, rytoj ir poryt jos nepirksime,  bet sutaupę galėsime įsigyti didesnę. Kol kas šis metodas veikia. 

Su vaikais – atvirai apie pinigus

– Kaip bankininko šeimoje atrodo finansinio raštingumo pamokos vaikams?

– Jos vyksta labai natūraliai. Pavyzdžiui, įtraukiame vaikus į kelionių planavimą, kad matytų, kiek kainuoja viešbučiai, bilietai, kaip kinta kainos, lyginant su prieš tai buvusiomis atostogomis, kad pastebėtų šalių kainų skirtumą. Didesni ir reikšmingesni pirkiniai taip pat aptariami prie vaikų ir su jais. Gal ne iki smulkmenų, bet aptariame ir finansinę šeimos padėtį. Ypač jei vienas iš vaikų nori brangesnio pirkinio. Svarstome, jei keliausime dabar, tai, tarkime, naujo telefono pirkimą teks atidėti. Visiškai normalu savo vaikams pasakyti, kad  kažkokio įgeidžio nėra galimybių įsigyti, nes tai tėra trumpalaikis noras.
Taip pat atsižvelgiame į charakterius: dukra, galbūt, išlaidesnė, bet moka planuoti išlaidas, vyresnėlis – mažų poreikių žmogus, jam poros marškinėlių ir vienerių kelnių visiškai užtenka. Nepasaint to,  kaip tėvai turime skirti  vienodai pinigų abiem, sykiu mokyti, kaip neišleisti visų pinigų vienu kartu ar kaip planuoti išlaidas.

 – Vyresnėlio finansinei edukacijai, kaip pats prisipažinote, skyrėte mažiau dėmesio. Bet jaunuolis seka jūsų pėdomis – pasirinko studijuoti ekonomiką.

– Galima pajuokauti, kad su pirmuoju sūnumi testavome tėvystės įgūdžius, su antrąja jau daugmaž pavyko viską padaryti teisingai, o su jauniausiuoju visas taisykles pamiršome (juokiasi).

Grįžtant prie temos, taip, vyresnėlis, nors ir bandžiau nukreipti jį kitur, bet jis turėjo kitą nuomonę ir pasirinko ekonomiką. Bet, matyt, tai jam buvo įsišakniję pasąmonės lygyje.

Daug laiko praleidome kartu. Būdamas mažesnis jis lankė pramoginius šokius, aš buvau jo kelionių kompanionas: vežiodavau jį į treniruotes, konkursus. Dirbdavau telefonu. Pokalbiai atitinkami – apie kreditavimą, būsto pirkimą. Pavyzdžiui, apie  faktoringą daug suprato tik iš pokalbių apie tam tikrus produktus. Taip ir baigė pusantro bankininkystės kurso ant automobilio sėdynės.

 – Kaip jūs manote, ar pakanka moksleiviams ekonomikos, finansinio raštingumo žinių?

 – Mano įsivaizdavimu, mokykloje turėtų būti atskiros pamokos vaikams apie pinigus, finansus, gal ekonomikos pagrindai, ypač vyresniųjų klasių mokiniams. Sakyčiau, kad vaikai turi labai menką supratimą apie profesijas. Vaikai neįsivaizduoja, ką daro teisininkai,  ekonomistai, ką veikia bankininkai, bet visi puikiai žino, kaip pinigus uždirba youtuberiai ir influenceriai. 

Vaikai turi suprasti pinigų vertę

 – O kaip jūs vertinate, pavyzdžiui, vaikų namų ruošos apmokestinimą?

– Jeigu kalbėčiau sąžiningai, šeimoje nepraktikuojame to, kad, pavyzdžiui, už kambario tvarkymą būtų mokami pinigai. Tvarka namuose ar asmeninėse erdvėse yra pareigos, kurios neturi būti komercializuotos.

Bet paskatinti vaikus vakariene restorane ar užsakyti sušių už tikrai kokį svarbų pasiekimą –  reikia. Atskirais atvejais mokame dukrai už jaunėlio priežiūrą, ypač jei  esame suplanavę su žmona pavakarieniauti dviese, o dukra planavo  praleisti laiką su draugėmis. Tuomet paperkame ją: prižiūrėk mažylį ir užsidirbk pinigų. 

 – Kokius pagrindinius dalykus akcentuotumėte, ką vaikai turi mokėti, kalbant apie pinigus?

 – Svarbu, kad vaikai nuo pat mažumės suprastų pinigų vertę. Kad žinotų, kaip atsiranda pinigai kortelėse ar bankomatuose, kaip juos reikia uždirbti. Tai pat svarbu teisingai mokyti vaikus leisti pinigus. Atskirti reikalingo, būtino daikto pirkimą nuo tiesiog momentinio įgeidžio. Labai svarbu išmokyti vaikus nepasiduoti impulsams ir nepirkti nereikalingų daiktų. 

Taupymas taip pat turi būti demonstruojamas pačių tėvų, kad vaikai išmoktų kišenpinigius atidėti ir kaupti svarbesniems pirkiniams, nenumatytiems įvykiams.

Išmokyti vaikus planuoti išlaidas – taip pat tėvų užduotis. Mums pasiteisino duoti kišenpinigių ne kiekvieną dieną, o kartą per savaitę. Tuomet kartu mokyti atidėti pinigus svajonei, išdėlioti likusius kišenpinigius pietums ar kitoms vaikiškoms išlaidoms.

Ekonomikos ciklai ir svyravimai, formuojami kilimo bei smukimo stadijų, yra neišvengiami kaip jūrų atoslūgiai ir potvyniai. Po ekonomikos augimo visuomet ateina lėtėjimo, recesijos periodai, kuriuos vėliau vėl pakeičia optimistinis augimas – tokie yra nuolatiniai ekonomikos ciklai. Vartotojų psichologija ir nuotaikų nepastovumo ekonomika taip pat yra ekonomikos kuras. Pakilimo, augimo laikotarpiais vartotojų elgesys ir lūkesčiai optimistiški – vartojama, perkama daugiau. O, stringant ekonomikai ir ilgėjant infliacijos šešėliams, vartotojų nuotaikos tampa atsargesnės ir pesimistiškesnės, taip pat krenta ir vartojimas. 

RATO kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin dalijasi praktiniais ir paprastai įgyvendinamais patarimais, kaip geriausia elgtis ekonominių svyravimų laikais.

Anot jos, vienas pagrindinių patarimų sudėtingesniais laikotarpiais – nepanikuoti ir nesiimti staigių, neapgalvotų veiksmų.

„Dažnai puolama drastiškai taupyti. Visiškas vartojimo atsisakymas gali grėsti smogti kitu galu – dar gilesne krize, bet kai kuriuos vartojimo sprendimus tikrai verta apsvarstyti iš naujo“, – teigia  J. Bliumin.

Valdykite šeimos biudžetą

Šeimos pajamų ir išlaidų valdymas – klasikinis, nuolat  kartojamas patarimas. Tai aktualu ne tik ekonominio lėtėjimo laikais, bet ir pakilimo laikotarpiais.

Sudarykite šeimos biudžetą ir jo laikykitės. Pabandykite bent mėnesį laiko rašyti išlaidas. Tuomet galėsite geriausiai pamatyti, kokių paslaugų ar nereikalingų pirkinių galima įsigyti mažiau , kokie yra pertekliniai ir gal verta jų atsisakyti.

Būtina prisiminti, kad jei tampa sudėtingi turimų paskolų mėnesiniai mokėjimai, visada galima kreiptis į jus finansuojančią įstaigą dėl paskolų įmokų atidėjimo arba patogesnio grafiko sudarymo. Nedelskite, kol jums bus priskaičiuoti papildomi mokesčiai už laiku negrąžintas paskolų įmokas, arba pradėtas paskolos sutarties nutraukimo procesas, turintis neigiamų pasekmių.  

Revizuokite nematomas išlaidas 

Aplinkoje apstu nematomų lėšų siurbikų. Pradėkite nuo telefono: gal rasite programėlių, naujienų, TV kanalų prenumeratų, už kurių paslaugas jums automatiškai nuskaitomas mėnesinis mokestis? Pagalvokite, gal to atsisakę visai komfortiškai išgyventumėte? Taip pat būtina apsvarstyti metinių abonentų (pavyzdžiui, automobilių plovyklos) įsigijimo įpročius, įvertinant, kiek realiai naudojatės paslaugomis. Pakilimo laikotarpiu keli eurai per mėnesį gal ir nesijaučia, bet per metus galima sutaupyti keliasdešimt ar net šimtus eurų.

Patartina prisiminti ir klasikinius taupymo patarimus dėl elektros vartojimo mažinimo, šeimos pirkinių planavimo. Prabangos ir emocinio pirkimo prekės taip pat gali būti atidėtos geresniems laikams arba perkamos ilgiau pataupius. 

Vietoje pirkimo – nuoma

Vienas iš sprendimų, kurį taip pat verta išbandyti, yra nuoma. Darbams išsinuomokite sodo priežiūros techniką, užuot įsigiję naują automobilį, apsvarstykite trumpalaikę automobilių arba paspirtukų nuomą , galite išsinuomoti netgi suknelę šventei.

Verslai, užuot įsigiję naujų, taip pat gali nuomotis ne tik IT techniką, bet ir kitus įrenginius, vietoje tarnybinių automobilių – naudotis taksi paslaugomis. Galima išsinuomoti netgi darbuotojų.

„Tokie sprendimai yra šiek tiek brangesni, bet trumpuoju periodu, kai itin aktualu valdyti pinigų srautus, jie  gali būti tinkami, nes netenka investuoti pradinės didelės sumos “, – sako RATO kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja.

Įdarbinkite pinigus

Nepalikite turimų pinigų nuvertėti sąskaitose. Vienas iš klasikinių būdų taupyti, mažinant infliacijos įtaką,  sudaryti terminuotojo indėlio sutartį. Dalis žmonių mano, kad neverta to daryti, nes indėlių palūkanos mažesnės nei infliacija, tačiau tikrai nereikia atsisakyti paprasto būdo mažinti santaupų nuvertėjimą.

Gyvenant didesnio taupymo režimu gali kilti pagunda nutraukti draudimo ir pensijų fondų sutartis. To reikėtų vengti, nes draudiminiai įvykiai visada atsitinka netinkamiausiomis gyvenimo aplinkybėmis. Pensijų fondų taupymo forma yra ilgalaikė ir laikinus pensijų fondų verčių pokyčius reikia vertinti kaip ekonomikos / rinkos ciklus. 

Yra įvairių investavimo patarimų ekonomikos nuolydžio metu, priklausomai nuo turimų lėšų apimčių ir finansinio išprusimo, tačiau investicija į savo kvalifikaciją – visada pasiteisina. Naujai įgytos žinios ir kompetencijos ilguoju laikotarpiu sugeneruos geriausią investicinę grąžą.

Tvarumas – kainuoja mažiau

Tvarumas naudingas ne tik gamtai, bet ir piniginei. Jei turite galimybę, vandeniui naudokite daugkartines gertuves, o ne pirkite parduotuvėje. Mėgstate kavą? Naudokite daugkartinį puodelį (dažnai tokiems pirkėjams taikomos nuolaidos) arba atsineškite kavos iš namų. Mokslo metams galima naudoti ne naujas, o paieškoti geros būklės dėvėtų uniformų vaikams.
Nepamirškite, kad maistas iš namų – ne tik sveikesnis nei dienos pietūs kavinėse, bet ir tausojantis jūsų piniginę.

Kelionė į darbą dviračiu, viešuoju transportu ar pėsčiomis – ekologiškas ir ekonomiškas sprendimas. Sveikatos profilaktika gali padėti išvengti brangių apsilankymų pas medikus, vaistų ir gydymo, o namų ūkio technikos tinkama priežiūra leidžia užtikrinti ilgalaikį prietaisų naudojimą.

Svarbiausia nepamiršti, kad viskas kas prasideda, turi ir pabaigą. Kiekviena krizė atsineša naujų sprendimų ne tik versle, bet ir namuose, kurie po to duoda ilgalaikę vertę. 

Atsinaujinantys energijos šaltiniai – tai sprendimas, kuris ne tik mažina augančias išlaidas energijai, bet ir padeda kurti švaresnę aplinką mūsų visų ateičiai.

Įkraukite žaliosios energijos su RATO ir Europos investicijų fondu

RATO kredito unija, bendradarbiaudama su Europos investicijų fondu (EIF), suteikia galimybę pasinaudoti garantija ir privatiems asmenims gauti vartojimo paskolą be turto įkeitimo iki 50 000 EUR su patraukliomis fiksuotomis palūkanomis – nuo 6 %.

Ką galite finansuoti?

• Nutolusios saulės elektrinės įsigijimą arba nuosavos elektrinės įrengimą ant Jūsų stogo ar žemės sklype.
• Gyvenamojo namo renovaciją, atitinkančią energinio efektyvumo reikalavimus.
• Žaliosios energijos kaupimo ir saugojimo įrenginius.
• Elektromobilių įkrovimo stoteles.
• Šilumos siurblius bei kitus energiją taupančius sprendimus.

Paskolos sąlygos:

• Fiksuotos metinės palūkanos: nuo 6,0 %
• Suma: nuo 1 000 iki 50 000 EUR
• Terminas: nuo 1 iki 10 metų
• Pradinis įnašas / įkeitimas: nereikalingas
• Sutarties sudarymo mokestis: netaikomas
• Išankstinis grąžinimo mokestis: netaikomas

Tipinis paskolos pavyzdys:

Jei paskolos suma – 10 000 EUR, terminas – 60 mėn., fiksuotos metinės palūkanos – 6,0 %, sutarties mokestis – 0 EUR, tuomet: Mėnesinė įmoka – 193,33 EUR; Bendra mokama suma – 11 599,68 EUR; BVKKMN – 6,0 %.

Papildoma nauda – valstybės parama

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia kvietimus gyventojams, norintiems pasinaudoti valstybės parama saulės elektrinių įsirengimui ir kitiems tvariems sprendimams. Teikite paraišką per informacinę sistemą APVIS ir sumažinkite savo investicijų kaštus.

---

💡 Žaliosios energijos finansavimas – tai ne tik protinga investicija į Jūsų namus, bet ir į tvarią ateitį. Prisidėkite prie aplinkosaugos kartu su RATO.

---

Turite klausimų? Susisiekite su mumis:

📞 Tel.: +370 5 210 4383
📧 El. paštas: [email protected]
🏢 Adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius