Populiariausių rajonų žemėlapis keičiasi, tačiau pirkėjų prioritetai išlieka aiškūs

Justiniškės, Visoriai, Pašilaičiai, Žirmūnai – šiemet Vilniaus pirkėjų žvilgsniai krypsta vis kita kryptimi. Populiariausių rajonų sąrašas keičiasi kone kas mėnesį, bet už skaičių slypi gana aiški istorija: žmonės ieško ne garsiausio adreso, o tokio būsto, kuris suderins jų planus, kasdienį patogumą ir finansines galimybes.

Rugsėjį paskelbti duomenys rodo aktyvią, bet jau gerokai reiklesnę rinką. „EIKA Development“ skaičiavo, kad rugpjūtį Vilniuje parduotas 431 naujas butas – 9 proc. daugiau nei liepą. „Realco“ to paties mėnesio apžvalgoje fiksavo 368 sandorius, arba 6 proc. daugiau nei liepą. Skaičiai skiriasi dėl taikomos metodikos ir projektų imties, tačiau žinutė ta pati: noras įsigyti būstą niekur nedingo, tik pirkėjai atidžiau skaičiuoja, lygina ir rečiau sprendimus priima skubėdami.

Rajonų lyderiai keičiasi neatsitiktinai

Metų pradžioje ryškiausiai išsiskyrė Justiniškės. Per pirmąjį ketvirtį čia parduoti 186 naujos statybos būstai – šį rajoną pasirinko daugiau nei kas dešimtas naujakurys. Antroje vietoje liko Visoriai su 156 pardavimais, trečioje – kartu vertinti Pašilaičiai ir Perkūnkiemis, kur parduota 119 būstų.

Pavasarį ir vasaros pradžioje žemėlapis persibraižė. Gegužę daugiausia naujų butų parduota Žirmūnuose – 69, o birželį į pirmą vietą pakilo Pašilaičiai su 61 parduotu būstu. Fabijoniškėse tuo metu parduoti 52 butai. Dažnai pardavimų šuolį atneša naujas didesnis projektas, patraukli jo kaina ar platesnis būstų pasirinkimas. Kartais mėgstamas rajonas tiesiog neturi ką pasiūlyti ir tą mėnesį į lyderių sąrašą nepatenka.

Laikotarpis	Lyderis	Pardavimai	Ką rodo duomenys
2026 I ketv.	Justiniškės	186	Kas dešimtas naujos statybos būsto pirkėjas
2026 I ketv.	Visoriai	156	Antra vieta pagal naujų butų pardavimus
2026 gegužė	Žirmūnai	69	Mėnesio lyderis pirminėje rinkoje
2026 birželis	Pašilaičiai	61	Ekonominės klasės ir didelės pasiūlos efektas
2026 birželis	Fabijoniškės	52	Antra vieta mėnesio pardavimuose

Miegamieji rajonai vėl tampa racionaliu pasirinkimu

Būsto įperkamumas mažėja dėl kylančių kainų, o tai skatina pirkėjus grįžti į miegamuosius rajonus ir rinktis galbūt pigesnį, tačiau didesnį būstą. Čia dažniau galima rasti tai, ko ieško jaunos šeimos ir pirmą būstą perkantys žmonės: naujesnį būstą, daugiau erdvės ir kasdienę infrastruktūrą už sumą, kuri dar telpa į šeimos biudžetą. Pirmąjį 2026 m. pusmetį ekonominės klasės projektuose nupirkta maždaug pusė visų Vilniaus pirminės rinkos butų. Birželį parduoti 232 ekonominės ir 119 vidutinės klasės būstų.

Skirtumas tarp miesto centro ir atokesnių rajonų tebėra didelis. 2026 m. rugpjūtį medianinė prašoma buto kaina Vilniuje siekė 3 885 Eur už kv. metrą. Užupyje ji buvo apie 5 601 Eur, Senamiestyje – 5 417 Eur, Naujamiestyje – 4 364 Eur. Pašilaičiuose mediana siekė 3 357 Eur, Fabijoniškėse – 3 151 Eur, Justiniškėse – 3 511 Eur, o Naujojoje Vilnioje – 2 404 Eur už kv. metrą. Tai skelbimų, o ne galutinės sandorių kainos, bet jos gerai paaiškina, kodėl vis daugiau pirkėjų į miesto žemėlapį žiūri plačiau.

„Populiariausias rajonas nebūtinai yra geriausia vieta konkrečiam žmogui. Vienai šeimai svarbiausia mokykla, žalia aplinka ir papildomas kambarys, kitam pirkėjui – trumpa kelionė iki darbo ar galimybė būstą lengvai išnuomoti. Todėl pokalbį apie būstą verta pradėti ne nuo madingo adreso, o nuo gyvenimo, kurį žmogus nori jame kurti, ir tvaraus biudžeto tam planui“, – sako RATO banko Administracijos vadovas Darius Burdaitis.

Didesnis pasirinkimas leidžia neskubėti

Rugpjūtį Vilniaus pirminėje rinkoje buvo siūlomas 5 241 naujas butas. Nors tai 3 proc. mažiau nei liepą, pasirinkimas vis dar buvo vienas didžiausių per pastaruosius metus. Tokia rinka pirkėjui palanki ne todėl, kad būstai staiga atpigo, o todėl, kad atsirado daugiau erdvės palyginti projektus, apdairiau įvertinti kainą ir neskubėti pasirašyti pirmos pasiūlytos sutarties. „Verslo žinios“ rugsėjį rašė, kad vieni plėtotojai kainas didina, o kiti jau jas koreguoja ar grįžta prie akcijų. Registrų centro duomenimis, rugpjūtį Lietuvoje įregistruota beveik 12,2 tūkst. NT sandorių – 5,7 proc. mažiau nei liepą, bet 5,4 proc. daugiau nei prieš metus.

Tačiau laukti bendro kainų kritimo taip pat nėra pagrindo. „Ober-Haus“ indeksas rodo, kad rugpjūtį Vilniuje butų kainos per mėnesį paaugo 1,6 proc., o per metus – 12,7 proc.; vidutinė kaina pasiekė 3 170 Eur už kv. metrą. Skelbimų ir sandorių rodikliai matuoja skirtingus dalykus, bet abu primena: vertinti reikia ne vien būsto kainą šiandien, o visą ilgalaikį finansinį įsipareigojimą.

Būsto kaina nesibaigia ties skelbimo suma

Prieš priimant sprendimą dėl būsto kredito verta įvertinti ne tik gaunamas pajamas, bet ir visus turimus finansinius įsipareigojimus, kasdienes šeimos išlaidas bei tai, kaip pajamos galėtų keistis ateityje. Pradinis įnašas – tik pirmoji būsto pirkimo lygties dalis, o mėnesinė įmoka yra tik viena būsimo biudžeto eilutė.

Prie skelbimo kainos dar prisideda turto vertinimas, notaras, hipotekos įregistravimas, draudimas, remontas ar įrengimas, baldai, persikraustymas ir kitos išlaidos. O jau įsikėlus laukia komunaliniai mokesčiai, būsto priežiūra ir, pasirinkus namus toliau nuo centro, galbūt didesnės transporto išlaidos. Todėl lėšų reikėtų turėti ne tik pradiniam įnašui: svarbu numatyti papildomas išlaidas ir pasilikti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams. Dar prieš pasirašant preliminarią būsto pirkimo sutartį svarbu pasikonsultuoti su banku, pasitikrinti, ar šeimos biudžetas atlaikytų ir didesnes paskolos palūkanas, jei jos kiltų.

Dar viena svarbi taisyklė – pradinis įnašas turi būti sumokėtas nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis. Nuo 2026 m. rugpjūčio reikalavimus atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas sumažėjo iki 10 proc. Vis dėlto rugsėjo rinkos duomenys nerodo staigaus pirkimo bumo. Rugpjūtį Vilniuje susitarta dėl 406 naujų butų pardavimo – 17,7 proc. daugiau nei liepą, bet 14,9 proc. mažiau nei prieš metus. Mažesnis pradinis įnašas padeda greičiau priartėti prie nuosavo būsto, tačiau pats būstas nuo to neatpinga. Pasiskolinus daugiau, dar svarbesnė tampa finansinė pagalvė.

Ir pats klausimas – pirkti ar nuomotis – neturi vieno teisingo atsakymo. Jei darbo vieta, šeimos planai ar net gyvenamasis miestas dar gali keistis, nuoma palieka daugiau laisvės. Jei planuojama vienoje vietoje gyventi ilgiau, yra sukaupta finansinė pagalvė, o mėnesio įmoka išlieka patogi net pasikeitus aplinkybėms, pirkimas gali tapti nuosekliu turto kaupimo žingsniu. Ribotas biudžetas nebūtinai reiškia planų atsisakymą – kartais protingiau pradėti nuo mažesnio būsto ar kitos miesto vietos ir vėliau judėti toliau.

„Didžiausia klaida – rinktis maksimalų galimą biudžetą ir visą rezervą atiduoti pradiniam įnašui. Paskolos įmokos turi palikti vietos gyvenimui ir nenumatytiems planams. Kartais geriausias sprendimas slypi ne ten, kur šiandien krypsta daugiausia žvilgsnių, o ten, kur žmogus gali gyventi ramiai ir finansiškai tvariai“, – sako D. Burdaitis.

Už rajono pavadinimą svarbiau kasdienis gyvenimas

Šių metų pirkėjų pasirinkimai išryškino kelias skirtingas kryptis. Justiniškės metus pradėjo ypač stipriai. Pašilaičiai ir Fabijoniškės grįžo į pirmą planą kartu su ekonominės klasės paklausa. Žirmūnai išlaiko patrauklumą dėl artumo centrui, susisiekimo ir įvairios pasiūlos. Visoriai parodė, kad atstumas nuo centro nebaugina, jei pirkėjas gauna naują būstą, ramesnę aplinką ir jam tinkamą kainos bei kokybės santykį.

Tačiau net ir tame pačiame rajone du būstai gali būti visiškai skirtingi pasirinkimai. Vertę ir kasdienę gyvenimo kokybę keičia statybos metai, energinė klasė, gatvės triukšmas, parkavimo galimybės, viešasis transportas, mokyklos ir konkretaus projekto etapas. Todėl populiariausių rajonų sąrašas gali būti gera pradžia paieškai, bet galutinis sprendimas visada priimamas ne žemėlapyje – jis priimamas įvertinus konkretų žmogaus planą.

–

RATO bankas teikia įvairias finansavimo, taupymo ir kasdienės bankininkystės paslaugas privatiems bei verslo klientams. Daugiau nei 30 metų finansų rinkoje veikianti banko komanda įsigilina į visą kliento situaciją, ieško tinkamo individualaus sprendimo tam, kad svarbūs asmeniniai ar verslo planai judėtų pirmyn.

 

Straipsnis parengtas remiantis šiais šaltiniais:

LRT, „EIKA Development: rugpjūtį sostinėje parduotas 431 butas, daugiausia – vidutinės klasės“, 2026-09-01

LRT, „Realco: rugpjūtį būsto pardavimai sostinėje sulėtėjo – parduoti 368 butai“, 2026-09-14

EIKA Group, Vilniaus naujos statybos būstų 2026 m. I ketvirčio apžvalga

Realco, Vilniaus NT rinkos 2026 m. gegužės apžvalga

15min, Vilniaus pirminės rinkos 2026 m. birželio apžvalga

Kur Gandrai, Vilniaus aktyvių skelbimų kainos, 2026 m. rugpjūtis

Verslo žinios, „Vasarai pasibaigus, butų segmentas dar neatšalo, bet prasideda ribų tikrinimas“, 2026-09-15

Ober-Haus, 2026 m. rugpjūčio OHBI, paskelbta 2026-09-15

Verslo žinios, „Mažesnis pradinis įnašas neužkūrė butų pirkėjų pasiutpolkės“, 2026-09-02

Gavus Lietuvos banko leidimą, Marijana Romanova pradeda eiti RATO bankas, UAB valdybos narės pareigas. Ji taip pat eis Banko Rizikos valdymo departamento vadovės (angl. Chief Risk Officer, CRO) pareigas ir vadovaus nepriklausomai rizikos valdymo funkcijai.

M. Romanova finansų sektoriuje dirba daugiau kaip 20 metų. Didžiąją profesinės karjeros dalį ji praleido SEB banke, kuriame dirbo verslo klientų kredito rizikos, probleminių paskolų ir restruktūrizavimo bei nekilnojamojo turto finansavimo srityse.

Vėliau M. Romanova ėjo rizikos valdymo vadovės ir valdybos narės pareigas „Blender Lithuania“, o pastaruosius trejus metus dirbo „SME Bank“ rizikos valdymo vadove bei valdybos nare.

„RATO bankas auga, plečia veiklą ir stiprina vadovų komandą. Kredito ir kitų rizikų valdymas mums yra viena svarbiausių veiklos sričių – siekiame augti tvariai, prisiimdami aiškiai įvertintą ir pamatuotą riziką. Todėl džiaugiamės, kad prie banko prisijungia daugiau kaip 20 metų bankininkystės ir rizikos valdymo patirtį sukaupusi profesionalė. Marijanos kompetencija, įgyta dirbant skirtingose finansų įstaigose ir jų valdybose, bus svarbi tolesniame RATO banko augimo etape“, – sako RATO banko Administracijos vadovas Darius Burdaitis.

Jos atsakomybės apims kredito, operacinės, rinkos, likvidumo, palūkanų normų, koncentracijos, trečiųjų šalių, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo, ESG ir duomenų apsaugos rizikų valdymą, rizikos apetito nustatymą, kapitalo ir likvidumo pakankamumo vertinimo procesus, rizikos rodiklių stebėseną, taip pat komunikaciją su priežiūros institucijomis rizikos valdymo klausimais.

„Džiaugiuosi galėdama prisijungti prie augančios RATO banko komandos ir kartu su kolegomis kurti stiprią bei skaidrią rizikos valdymo sistemą, kuri leistų bankui augti saugiai ir patikimai. Per savo profesinę karjerą įsitikinau, kad rizikos valdymas yra kur kas daugiau nei skaičiai ir procesai. Tai – pasitikėjimo pagrindas, ant kurio kuriamas tvarus augimas. Tinkamai veikianti sistema ne tik apsaugo finansų įstaigą, bet ir suteikia jai aiškumo bei disciplinos priimant sprendimus ir užtikrintai plėtojant veiklą“, – teigia M. Romanova.

Šešios dienos be elektros ūkiui gali reikšti sustojusius darbus, rūpesčius dėl gyvulių ir grėsmę derliaus kokybei. Tačiau kai šią vasarą per Kupiškio rajoną nusiritusi audra nutraukė elektros tiekimą, vienas ekologinis šeimos ūkis galėjo tęsti darbus. Prieš kelis mėnesius įrengta saulės elektrinė ir energijos kaupikliai užtikrino, kad veiktų elektrinis piemuo, gyvuliams netrūktų vandens, o ūkininkei nereikėtų skaičiuoti prastovų nuostolių. Investiciją padėjo įgyvendinti RATO banko paskola su Europos investicijų fondo (EIF) garantija.

Investicija, kurios naudą patikrino audra

Ūkininkauti Kupiškio rajone Vaida Meižytė pradėjo 2015 metais, kai šalia vyro ūkio įkūrė savąjį. Šiandien ji dirba apie 150 hektarų žemės, augina limuzinų veislės mėsinius galvijus, kviečius, avižas, sojas, dobilų ir vikių sėklą. Nuo septynių telyčių pradėta auginti banda išaugo iki 18 gyvulių.

Ūkis sertifikuotas kaip ekologinis. Produkcija realizuojama per žemės ūkio kooperatyvą BIO LEŪA, dalis parduodama tiesiogiai, o dėl sėklų auginimo sudarytos sutartys su UAB „Agrolitpa“. Pasak ūkininkės Vaidos Meižytės, veiklų įvairovė padeda mažinti priklausomybę nuo gamtos sąlygų ir rinkos svyravimų.

Didesnio atsparumo siekta ir investuojant į energetiką. Ūkyje įrengta 25 kW galios saulės elektrinė ir 500 kWh talpos energijos kaupikliai. Šis sprendimas padeda mažinti produkcijos savikainą ir užtikrinti svarbiausių ūkio sistemų veikimą sutrikus elektros tiekimui. Javapjūties metu sukauptą energiją ūkininkė naudojo grūdams džiovinti – tai leido darbus atlikti laiku ir išsaugoti derliaus kokybę.

Vasaros audra tapo praktiniu išbandymu: kaimui šešias dienas neturint elektros, ūkyje veikė elektrinis piemuo ir vandens tiekimas į girdyklas.

Projektui trūko papildomo užstato

Galimybė įgyvendinti investiciją atsirado 2025 metais, kai kaupimo įrenginiams buvo galima gauti dalinį finansavimą iš Lietuvos energetikos agentūros. Vis dėlto likusiai projekto daliai reikėjo paskolos, o papildomo užstato galimybės jau buvo išnaudotos.

Ūkio žemė buvo įkeista kitame banke dėl anksčiau paimtos ilgalaikės paskolos. Pasak V. Meižytės, finansavimą apsunkino ir tai, kad antrinis turto įkeitimas kreditoriams buvo nepatrauklus, o jai pačiai – brangus sprendimas.

Išeitį pavyko rasti kreipusis į RATO banką. Paskola su Europos investicinio fondo garantija šiuo atveju leido finansuoti energetinio efektyvumo projektą be papildomo asmeninio turto įkeitimo.

„Viskas įvyko labai greitai, turbūt per savaitę. Man patiko RATO banko darbuotojų komunikacija ir tai, kaip greitai jie suprato mūsų situaciją bei poreikius. Dėl EIF garantijos man pačiai net nereikėjo niekur kreiptis – viską sutvarkė bankas“, – pasakoja ūkininkė.

Ji išskiria tiesioginį bendravimą ir aiškius darbuotojų patarimus. Kai projektui įgyvendinti buvo likę nedaug laiko, svarbu buvo greitai suprasti, kokių dokumentų reikia ir kokie bus tolimesni žingsniai.

Finansavimas, padedantis įgyvendinti planus

RATO banko Administracijos vadovas Darius Burdaitis sako, kad ši finansavimo istorija atskleidžia, kokį praktinį pokytį gali sukurti laiku suteiktas finansavimas.

„Mums svarbu būti banku, kuris mato daugiau nei skaičius. Už kiekvieno projekto yra žmogus, jo patirtis, įdirbis ir planai, kuriems įgyvendinti reikia finansinio partnerio. Šiame ūkyje investicija padėjo spręsti labai konkrečius klausimus – pasirūpinti gyvuliais, išsaugoti derliaus kokybę ir tęsti darbus net nutrūkus elektros tiekimui. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Lietuvos verslo augimo ir padėti ūkininkams bei verslininkams žengti kitą žingsnį“, – teigia D. Burdaitis.

EIF garantija gali padėti palengvinti finansavimo prieinamumą, kai energetiniam projektui įgyvendinti nepakanka turimo užstato. Konkrečios paskolos ir užtikrinimo sąlygos nustatomos individualiai, įvertinus pareiškėją bei projektą.

Ūkio ateitis reikalauja nuolatinių investicijų

Praėjus keliems mėnesiams po projekto įgyvendinimo, ūkininkė sako pasiekusi pagrindinį tikslą – sumažinusi priklausomybę nuo elektros tinklo ir sustiprinusi ūkio pasirengimą netikėtoms situacijoms.

Tačiau ūkininkės planai energetika nesibaigia. Ūkiui nuolat reikia investicijų į techniką, bandos plėtrą ir žemę, kai atsiranda galimybė jos įsigyti.

„Jei nėra žemės, bet kokia investicija į techniką bus veltui“, – sako ūkininkė.

Svarstantiems panašius projektus ji pataria pasidomėti finansavimo su EIF garantija galimybėmis. Jos vertinimu, tokie sprendimai ypač aktualūs jauniems ūkiams ir smulkiesiems verslams, kurie turi planų, tačiau dar nėra sukaupę pakankamai turto užstatui. Žemės ūkyje laiku priimtas sprendimas itin svarbus – praleidus tinkamą momentą, kitos galimybės kartais tenka laukti visą sezoną.

—

RATO bankas teikia įvairias finansavimo, taupymo ir kasdienės bankininkystės paslaugas privatiems bei verslo klientams. Daugiau nei 30 metų finansų rinkoje veikianti banko komanda įsigilina į visą kliento situaciją, ieško tinkamo individualaus sprendimo tam, kad svarbūs asmeniniai ar verslo planai judėtų pirmyn.

Lietuvos bankas priėmė sprendimą leisti RATO bankui 2 mln. eurų padidinti įstatinį kapitalą – jis po padidinimo sieks 8,1 mln. eurų.

„Banko veiklą pradėjome turėdami aiškią ambiciją augti, o pirmieji finansiniai rezultatai rodo, kad pasirinkta kryptis yra teisinga. Didėjant klientų skaičiui ir finansavimo apimtims, stipriname ir kapitalo bazę, kad galėtume toliau išlaikyti tvarų augimą. Banko licencija mums buvo svarbus etapas, tačiau šiandien svarbiausia tai, ką galime su ja nuveikti – finansuoti daugiau verslo klientų, pasiūlyti daugiau paslaugų ir nuosekliai didinti RATO vaidmenį Lietuvos finansų rinkoje“, – sako RATO banko Administracijos vadovas Darius Burdaitis.

Sprendimas didinti įstatinį kapitalą atspindi ilgalaikį akcininkų siekį auginti  RATO banką ir pasitikėjimą pasirinkta jo veiklos kryptimi. Stipresnė kapitalo bazė kartu didina banko finansinį pajėgumą ir sudaro prielaidas didesnei finansavimo apimčiai.

Papildomas kapitalas bus pasitelkiamas plečiant RATO veiklą – didinant paskolų ir faktoringo portfelį, vystant naujas banko paslaugas bei stiprinant technologinę bazę ir pasiūlant klientams vis daugiau skaitmeninių ir automatizuotų sprendimų. Tai leis bankui didesniu mastu finansuoti Lietuvos verslą ir kartu nuosekliai plėsti klientams siūlomų finansinių paslaugų spektrą.

—

RATO bankas yra daugiau nei 30 metų rinkoje veikianti finansinė institucija. Bankas teikia įvairias finansavimo, taupymo ir kasdienės bankininkystės paslaugas privatiems bei verslo klientams; fokusuojasi į greitus, lanksčius ir šiuolaikiškus finansavimo sprendimus, padedančius klientams efektyviai valdyti pinigų srautus ir įgyvendinti augimo planus.

2026 m. pirmąjį pusmetį RATO bankas reikšmingai augino pagrindines veiklos apimtis ir toliau stiprino savo pozicijas rinkoje. Birželio pabaigoje banko turtas sudarė beveik 149 mln. eurų – 26 proc. daugiau nei metų pradžioje.

Banko paskolų portfelis per pirmąjį pusmetį išaugo 32 proc. ir birželio pabaigoje pasiekė 122 mln. eurų. Klientų indėliai taip pat augo 32 proc. – iki 128 mln. eurų. Reikšmingas pagrindinių balanso rodiklių augimas atspindi nuosekliai didėjančią banko veiklos apimtį ir klientų aktyvumą.

RATO banko pajamos 2026 m. pirmąjį pusmetį buvo 14 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Per pirmuosius šešis metų mėnesius bankas patyrė 283 tūkst. eurų nuostolį, iš jo 126 tūkst. eurų teko antrajam ketvirčiui.

Finansiniam rezultatui įtakos turėjo tęsiamos investicijos į banko veiklos plėtrą ir tapus bankui pasikeitę apskaitos standartai. Daugiausiai investuota į komandos stiprinimą, rizikos valdymo sistemas, IT infrastruktūrą ir informacijos saugumą. Šios investicijos sudaro pagrindą tolesniam banko augimui, veiklos efektyvumui ir aukštesnei klientų aptarnavimo kokybei.

„2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad RATO bankas nuosekliai įgyvendina savo augimo strategiją. Per pusmetį reikšmingai išaugo tiek paskolų portfelis, tiek klientų indėliai, o pajamų augimas patvirtina didėjančią banko veiklos apimtį. Šiuo etapu mums svarbu ne tik augti, bet ir užtikrinti tvirtą pagrindą ilgalaikei bei tvariai banko plėtrai. Todėl kryptingai investuojame į komandą, technologijas, rizikos valdymą ir informacijos saugumą. Siekiame augti atsakingai, išlaikydami aukštą paslaugų kokybę, efektyvų rizikos valdymą ir dėmesį klientų poreikiams“, – sako RATO banko administracijos vadovas Darius Burdaitis.

Daugiau informacijos rasite čia: https://www.rato.lt/rato-banko-finansines-ataskaitos/

Indėlis – vienas paprasčiausių būdų saugiai laikyti santaupas ir už jas gauti palūkanų. Tačiau indėlių pavadinimų rinkoje daug, o jų skirtumai ne visada akivaizdūs. Pavyzdžiui, taupomasis ir kaupiamasis indėlis iš esmės yra tas pats produktas, tik skirtingose finansų įstaigose vadinamas nevienodai.

Todėl renkantis indėlį pirmiausia verta galvoti ne apie jo pavadinimą, o apie savo planus. Ar santaupų tikrai neprireiks iki pasirinkto termino pabaigos? Ar norėsite reguliariai papildyti indėlį? O gal svarbiausia turėti galimybę bet kada atsiimti dalį pinigų?

Neatšaukiamas terminuotasis indėlis

Tai indėlis tiems, kurie turi konkrečią pinigų sumą ir yra pasirengę jos neliesti visą sutartą laikotarpį. Už tokį įsipareigojimą gali būti siūlomos didesnės palūkanos, tačiau jos turi savo kainą – sutartį anksčiau termino galima nutraukti tik labai išskirtiniais, sutartyje numatytais atvejais.

Šis indėlis tinkamiausias tuomet, kai turite atskirą finansinį rezervą netikėtoms išlaidoms ir tiksliai žinote, kad padėtų santaupų neprireiks. Atkreipkite dėmesį, kad neatšaukiamojo indėlio sutartį nutraukti galima tik ypatingomis aplinkybėmis: netekus darbo, susirgus kritine liga, patyrus traumą, kilus gaisrui būste, mirus indėlininkui ar indėlininko artimajam. Be to, ypatingosios aplinkybės turi būti patvirtintos tai liudijančiais dokumentais.

Terminuotasis indėlis

Terminuotasis indėlis reiškia aiškų laikotarpį ir iš anksto žinomą palūkanų normą. Pasirinktą pinigų sumą padedate nustatytam terminui, o palūkanos mokamos kas mėnesį arba terminui pasibaigus – priklausomai nuo pasirinkto pasiūlymo.

Prireikus sutartį galima nutraukti anksčiau, tačiau tokiu atveju paprastai prarandamos sukauptos palūkanos arba taikomos kitos sutartyje numatytos sąlygos. Tai geras pasirinkimas norintiems prognozuojamos grąžos ir neplanuojantiems dažnai naudotis padėtais pinigais.

Taupomasis arba kaupiamasis indėlis

Taupomasis indėlis skirtas tiems, kurie nori ne tik padėti jau turimą sumą, bet ir santaupas auginti palaipsniui. Tokį indėlį galima papildyti, o prireikus – atsiimti dalį pinigų nenutraukiant visos sutarties.

Konkrečios papildymo ir pinigų atsiėmimo sąlygos priklauso nuo finansų įstaigos. RATO banko tikslinį taupomąjį indėlį galima papildyti pasirinktu metu, o kartą per mėnesį – atsiimti iki 50 proc. sukauptų lėšų neprarandant palūkanų. Tai patogus būdas taupyti pradiniam būsto įnašui, automobiliui, kelionei, mokslams ar kitam svarbiam tikslui.

Indėlis iki pareikalavimo

Indėlis iki pareikalavimo suteikia daugiausia laisvės. Pinigai nėra susiejami su konkrečiu terminu, todėl juos galima atsiimti tada, kai prireikia. Atkreipkite dėmesį, kad indėlis iki pareikalavimo gali būti vadinamas atsiskaitomąja sąskaita ar banko sąskaita, tačiau tai tik skirtingi to paties produkto pavadinimai.

Mainais už tokį lankstumą paprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už terminuotuosius ar taupomuosius indėlius, o kai kuriais atvejais jos visai nemokamos. Šis pasirinkimas tinkamas, kai svarbiausia ne didesnė grąža, o galimybė santaupomis naudotis bet kuriuo metu. RATO banko ekspertai pastebi, kad dažnai tokioje sąskaitoje yra laikomos gan didelės sumos – tuos pinigus padėjus kaip vieno ar kito tipo indėlį, galima uždirbti palūkanas ir taip apsaugoti santaupas nuo neigiamos infliacijos įtakos.

Indėlių tipų palyginimas

Įprastai didesnis lankstumas reiškia mažesnes palūkanas. Tačiau produktų sąlygos ir palūkanų normos keičiasi, todėl prieš pasirenkant verta palyginti ne tik grąžą, bet ir papildymo, pinigų atsiėmimo bei sutarties nutraukimo galimybes.

RATO banke šiuo metu siūlomi terminuotieji ir tiksliniai taupomieji indėliai. Pasirinkite pagal tai, kiek laisvės norite turėti naudodamiesi savo santaupomis. O mokėjimams RATO banke galite naudoti atsiskaitomąją sąskaitą, prieinamą per mobiliąją programėlę.

RATO bankas – laisvė taupyti visaip.

RATO bankas pradeda teikti faktoringo paslaugas verslo klientams ir taip plečia savo finansavimo sprendimų spektrą. Naujoji paslauga leis įmonėms greičiau gauti lėšas už išrašytas sąskaitas, efektyviau valdyti apyvartinį kapitalą ir užtikrinti stabilesnius pinigų srautus.

Faktoringas yra vienas iš apyvartinio kapitalo finansavimo sprendimų, leidžiantis įmonėms nelaukti, kol bus apmokėtos pirkėjams išrašytos sąskaitos. Greitesnis lėšų prieinamumas padeda verslui užtikrinti veiklos tęstinumą, lanksčiau planuoti investicijas ir efektyviau išnaudoti augimo galimybes.

Nors daugelis įmonių dirba taikydamos 30, 60 ar net 90 dienų atsiskaitymo terminus, jų veiklai reikalingas apyvartinis kapitalas šiandien. Faktoringas leidžia verslui greičiau paversti gautinas sumas apyvartinėmis lėšomis, užtikrinant stabilesnius pinigų srautus ir didesnį finansinį lankstumą.

„RATO banko strategija – būti banku, kuris verslui finansavimo sprendimus priima greitai ir lanksčiai. Didelį dėmesį skiriame smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes matome, kad nemaža dalis perspektyvių įmonių susiduria su ribotomis finansavimo galimybėmis vien todėl, kad neturi nekilnojamojo turto, kurį galėtų pasiūlyti kaip užtikrinimo priemonę. Mūsų tikslas – šią situaciją keisti, siūlant greitus ir lanksčius finansavimo sprendimus, paremtus verslo veikla ir pinigų srautais, o ne vien turimu turtu. Faktoringas yra vienas iš tokių sprendimų – jis leidžia įmonėms greičiau atlaisvinti apyvartines lėšas ir išnaudoti augimo galimybes tada, kai jų labiausiai reikia“, – sako RATO banko administracijos vadovas Darius Burdaitis.

Faktoringo paslauga skirta verslo klientams, kuriems svarbus efektyvus apyvartinio kapitalo valdymas ir galimybė greičiau disponuoti lėšomis už išrašytas sąskaitas. Sprendimas aktualus įvairių sektorių įmonėms, dirbančioms su atidėto mokėjimo terminais.

Plėsdamas finansavimo sprendimų pasiūlą, RATO bankas nuosekliai stiprina verslo bankininkystės kryptį ir siekia tapti ilgalaikiu partneriu verslui, siūlydamas greitus, lanksčius ir šiuolaikiškus finansavimo sprendimus skirtinguose įmonių augimo etapuose.

Apie RATO banką

RATO bankas – Lietuvoje veikiantis bankas, teikiantis finansines paslaugas privatiems ir verslo klientams. Bankas orientuojasi į greitus, lanksčius ir šiuolaikiškus finansavimo sprendimus, padedančius klientams efektyviai valdyti pinigų srautus ir įgyvendinti augimo planus.

RATO bankas priklauso tarptautinei licencijuotų finansų įmonių grupei AAA Enterprises, kuri po vienu prekės ženklu vienija bankininkystės, turto valdymo, investicinės bankininkystės, finansinio tarpininkavimo, šeimos biuro ir rizikos kapitalo paslaugas. Grupę sudaro RATO bankas, investicinių paslaugų bendrovė „Orion Securities“, alternatyvaus turto valdymo bendrovė „1 Asset Management“, gerovės valdymo įmonė „Taurus Wealth“ ir rizikos kapitalo bendrovė „Orion Ventures“.

Grupės įmonės kartu valdo ir administruoja apie 3 mlrd. eurų vertės turtą. Integruotas veiklos modelis leidžia klientams naudotis tarpusavyje papildančiomis bankininkystės, verslo finansavimo, investicinės bankininkystės, turto valdymo, šeimos biuro ir rizikos kapitalo paslaugomis.

 

Daugiau infromacijos čia: https://www.rato.lt/paskolos-detaliau/faktoringas/

 

Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie tam tikrais atvejais sudarys palankesnes sąlygas gyventojams, planuojantiems įsigyti arba statyti savo pirmąjį būstą.

Viena svarbiausių naujovių – minimalus pradinis įnašas pirmojo būsto paskolai mažinamas nuo 15 % iki 10 % būsto vertės. Šis pakeitimas taikomas pirmąjį būstą įsigyjantiems ar statantiems asmenims, kurie atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus.

Kam gali būti taikomas 10 % pradinis įnašas?

Lengvata gali būti taikoma, jeigu:

• būsto paskola imama pirmajam būstui įsigyti arba statyti;
• paskolos gavėjas (ir bendraskolis, jei toks yra) šiuo metu neturi kito būsto nuosavybės teise ir jo neturėjo per pastaruosius penkerius metus;
• klientas atitinka kitus Lietuvos banko nustatytus atsakingojo skolinimo reikalavimus.

Svarbu žinoti:

Mažesnis pradinis įnašas gali būti taikomas tik įvertinus, ar klientas atitinka Lietuvos banko nustatytus kriterijus ir banko taikomus kreditingumo vertinimo reikalavimus. Kaip ir iki šiol, bankas kiekvieną paraišką vertins individualiai, atsižvelgdamas į kliento pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją ir galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus. Esant poreikiui, įvertinus individualią riziką, bankas gali taikyti ir didesnio pradinio įnašo reikalavimą.

Jeigu planuojate įsigyti ar statyti pirmąjį būstą, kviečiame kreiptis į RATO banko specialistus. Įvertinsime jūsų individualią situaciją, atsakysime į rūpimus klausimus ir padėsime pasirinkti tinkamiausią finansavimo sprendimą.

Daugiau informacijos apie Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus galite rasti ir Lietuvos banko interneto svetainėje.

Užpildykite paraišką ir gaukite pasiūlymą!

 

Banko adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

RATO bankas žengia dar vieną svarbų žingsnį savo augimo kelyje – nuo kitų metų planuoja veiklą tęsti moderniame verslo centre „Artery“.

Persikėlimas į didesnes ir modernesnes biuro erdves – natūralus banko augimo žingsnis. Šiemet RATO tapo specializuotu banku, plečia komandą ir stiprina kompetencijas, todėl naujasis biuras geriau atitiks tiek darbuotojų, tiek klientų poreikius. RATO bankas planuoja įsikurti 19-ajame verslo centro aukšte. Naujos erdvės suteiks daugiau galimybių augančiai komandai, skatins bendradarbiavimą ir padės užtikrinti dar patogesnę darbo aplinką.

„Puiki lokacija Vilniaus miesto centre užtikrina patogų pasiekiamumą tiek klientams, tiek darbuotojams. Šiandien tai vienas moderniausių biurų kompleksų Lietuvoje – aplinka, kurioje komanda turi visas sąlygas kurti ir augti.” – teigia RATO banko administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Darius Burdaitis. Taip pat tame pačiame pastate veikia ir kita grupės įmonė – „Orion Securities“.

Verslo centras „Artery“, suprojektuotas architekto Danielio Libeskindo, yra vienas moderniausių biurų kompleksų Lietuvoje. Jame jau veikia Lietuvos ir tarptautinės įmonės, tarp jų ir finansų sektoriaus dalyviai. 20 aukštų verslo centras išsiskiria ne tik architektūriniais sprendimais, bet ir darbuotojų gerovei bei tvarumui pritaikyta infrastruktūra.

Gavus Lietuvos banko pritarimą, Darius Burdaitis paskirtas RATO banko administracijos vadovu ir valdybos pirmininku. D. Burdaitis turi daugiau nei 20 metų patirtį finansų sektoriuje, jis užėmė aukščiausio lygio vadovaujamas pareigas bankuose ir buvo atsakingas už verslo bei mažmeninės bankininkystės plėtrą ir organizacinius pokyčius.

Šis paskyrimas žymi tolesnį RATO banko strateginės plėtros etapą po to, kai 2025 m. spalį Europos Centrinis Bankas suteikė RATO specializuoto banko licenciją, o 2026 m. sausio 1 d. bankas pradėjo veiklą kaip specializuotas bankas.

„Džiaugiamės, kad prie RATO banko komandos prisijungia Darius. Jo sukaupta patirtis ir gebėjimas įgyvendinti pokyčius yra labai svarbūs šiame banko etape. Esame įsitikinę, kad jo lyderystė padės užtikrinti tvarią plėtrą, stiprinti veiklos efektyvumą ir kurti ilgalaikę vertę žmonėms ir verslui. Kurkime Lietuvos ateitį kartu!“, – sako RATO banko akcininkas Marius Jakulis Jasonʼas.

„RATO banko strategija orientuota į nuoseklų augimą verslo ir privačių klientų segmentuose, plečiant finansavimo galimybes ir kuriant didesnę vertę klientams. Sieksime pasiūlyti individualizuotus, nestandartinius sprendimus, kurie tiksliai atliepia konkrečius klientų poreikius. Ypatingą dėmesį skirsime smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui – sudarydami palankesnes sąlygas jiems augti, prisidėsime prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo. Lygiagrečiai investuosime į skaitmeninius sprendimus, kad klientams užtikrintume greitesnę ir patogesnę prieigą prie finansinių paslaugų“, – teigia D. Burdaitis, RATO banko administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

Prieš prisijungdamas prie RATO banko, D. Burdaitis nuo 2022 m. vadovavo banko „Citadele“ Lietuvos filialui. 2020–2022 m. jis ėjo verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo pareigas.

Anksčiau D. Burdaitis 11 metų dirbo SEB banke Lietuvoje, kur ėjo įvairias vadovaujamas pareigas.

Specializuoto banko statusas leidžia RATO bankui toliau plėsti finansavimo sprendimus, didinti veiklos apimtis ir stiprinti konkurencinę poziciją rinkoje.

Darius Burdaitis, RATO banko administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas (asmeninio archyvo nuotrauka)