Informuojame, kad dėl techninių kliūčių šiuo metu neveikia mokėjimo gavėjo patikrinimo paslauga, todėl prašome būti atidiems atliekant mokėjimo pavedimus. Sutrikimai yra šalinimi.

Atsiprašome už nepatogumus.

Administracija

Nuo 2027 m. sausio 1 d. keičiasi RATO banko paslaugų įkainiai ir mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos

Norime, kad kasdienius finansinius reikalus galėtumėte tvarkyti patogiai ir saugiai ir turėtumėte su kuo pasitarti, kai prireiks pagalbos. Tobuliname skaitmenines RATO banko paslaugas, nuo 2027 m. sausio 1 d. atsisakome grynųjų pinigų operacijų bei PIN kodų generatorių naudojimo, keičiame dalį paslaugų ir kreditavimo įkainių.

Suprantame, kad šie pokyčiai gali kelti klausimų, o kai kuriems iš jūsų reikės pakeisti nusistovėjusius įpročius. Apie juos informuojame iš anksto, kad turėtumėte laiko pasiruošti. Jei naudojate PIN kodų generatorių ar norite pasitarti, kaip toliau naudotis banko paslaugomis, susisiekite su mumis – padėsime išsiaiškinti, ką ir kaip reikėtų pakeisti.

Toliau pristatome, kas keičiasi ir ką svarbu žinoti iki pokyčių įsigaliojimo.

Atsisakome grynųjų pinigų operacijų

Nuo 2027 m. sausio 1 d. bankas nebeteiks grynųjų pinigų įmokėjimo į mokėjimo sąskaitą ir išgryninimo iš mokėjimo sąskaitos paslaugų. Lėšas į sąskaitą galėsite pervesti ir iš jos pervesti į kitas sąskaitas bankiniu pavedimu.

Nebebus naudojami PIN kodų generatoriai

Nuo 2027 m. sausio 1 d. nebebus galima naudotis PIN kodų generatoriais prisijungiant prie interneto banko ir tvirtinant mokėjimo operacijas.

Jeigu šiuo metu naudojate PIN kodų generatorių, kviečiame iš anksto pasirūpinti kita banko palaikoma tapatybės patvirtinimo priemone – kvalifikuotu „Smart-ID“ arba mobiliuoju parašu. Jei reikia pagalbos pasiruošiant šiam pokyčiui, susisiekite su mumis.

Paslaugų įkainių pokyčiai

Keičiasi sąskaitos administravimo mokestis juridiniams asmenims, mokėjimo pavedimų ir kai kurių dokumentų išdavimo bei siuntimo įkainiai visiems klientams.

Fiziniams asmenims sąskaitos administravimas ir toliau bus nemokamas. Mokėjimai banko viduje per interneto banką ir lėšų įskaitymas į sąskaitą taip pat išliks nemokami tiek privatiems, tiek verslo klientams.

Kreditavimo įkainių pokyčiai

Nuo 2027 m. sausio 1 d. keičiasi šie kreditavimo paslaugų įkainiai:

*Jei kredito sutartyje nustatyta kitaip, išankstiniam verslo paskolos grąžinimui taikomos kredito sutarties sąlygos.

Faktoringo paslaugoms nuo 2027 m. sausio 1 d. bus taikomas 3 Eur + PVM minimalus komisinis mokestis.

Kiti mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų pakeitimai

Atnaujintose Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose papildomos ir patikslinamos nuostatos dėl naudojimosi mobiliąja programėle, kliento tapatybės patvirtinimo, gavėjo duomenų patikros ir momentinių mokėjimų.

Jeigu su Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų pakeitimais sutinkate, papildomai jų patvirtinti nereikia. Jei iki jų įsigaliojimo nepranešite bankui, kad su pakeitimais nesutinkate, bus laikoma, jog juos priėmėte. Nesutikdami su pakeitimais, iki jų įsigaliojimo turite teisę nutraukti mokėjimo paslaugų sutartį.

Susipažinkite su dokumentais, galiosiančiais nuo 2027 m. sausio 1 d.:

• Paslaugų įkainiai fiziniams ir juridiniams asmenims.
• Kreditavimo įkainiai fiziniams ir juridiniams asmenims.
• Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos.

Jeigu turite klausimų ar reikia pagalbos pasiruošiant pokyčiams, susisiekite su mumis el. paštu [email protected] arba telefonu +370 5 265 0304.

Pirmuosius metus kaip specializuotas bankas veikiantis RATO plečia paslaugų pasiūlą ir stiprina kapitalo bazę. Pagrindinę augimo galimybę banko vadovas Darius Burdaitis mato smulkiojo ir vidutinio verslo finansavime, o per artimiausius dvejus metus kelia tikslą pagal paskolų portfelį tapti didžiausiu šalies specializuotu banku. Artimiausiuose planuose – lizingas, mokėjimo kortelės ir nauja mobilioji programėlė.

Lietuviško kapitalo RATO finansinės veiklos istorija apima jau tris dešimtmečius – didžiąją šio laikotarpio dalį organizacija veikė kaip kredito unija. Specializuoto banko licencija jai suteikta 2025 m. spalį, o veiklą nauju statusu RATO pradėjo 2026 m. sausio 1 d.

Šį pokytį banko administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas D. Burdaitis sieja su galimybe plėsti finansavimo apimtis ir klientams pasiūlyti daugiau paslaugų.

„Mūsų tikslas – ne tik skolinti verslui, bet ir plėtoti kitas paslaugas. Būnant specializuotu banku atsiveria gerokai daugiau galimybių“, – sako jis.

Daugiau kaip dvidešimt metų bankininkystėje dirbantis vadovas anksčiau ėjo vadovaujamas pareigas SEB banke, o prieš prisijungdamas prie RATO vadovavo „Citadele“ Lietuvos filialui. Sprendimą keisti organizaciją jis aiškina noru kurti ir auginti banką, kurio plėtros kryptį galėtų formuoti kartu su komanda. Pasak jo, su RATO akcininkais sutapo požiūris į augimą, naujų produktų vystymą ir galimybes smulkiojo bei vidutinio verslo segmente.

Augimą remia papildomas kapitalas

Pirmąjį 2026 m. pusmetį RATO paskolų portfelis padidėjo 32 proc. ir birželio pabaigoje siekė 122 mln. Eur. Klientų indėliai per tą patį laikotarpį taip pat išaugo 32 proc., iki 128 mln. Eur, o banko turtas – 26 proc., iki beveik 149 mln. Eur.

Veiklos apimčių augimą lydėjo investicijos, o pajamos buvo 14 proc. didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

1. Burdaičio teigimu, rugsėjį banko įstatinis kapitalas padidintas 2 mln. Eur, iki 8,1 mln. Eur. Akcininkai pasirengę jį stiprinti ir toliau, augant paskolų portfeliui bei banko turtui.

„Tai suteikia daugiau galimybių didinti apimtis, auginti paskolų portfelį ir investuoti į technologijas bei naujus produktus, kurie gerina klientų patirtį“, – kapitalo didinimo reikšmę aiškina banko vadovas.

Pasak jo, maždaug 60 proc. RATO paskolų portfelio tenka verslui, o likusi dalis – privatiems klientams. Bankas ketina išlaikyti abi veiklos kryptis, o pagrindiniu verslo klientu laiko tradicinį smulkųjį ir vidutinį verslą. Šiame segmente D. Burdaitis mato poreikį individualiau vertinti finansavimo paraiškas. Jo vertinimu, didiesiems bankams daugiau dėmesio skiriant stambesnėms įmonėms, mažesniam verslui ne visuomet paprasta atitikti standartinius kreditavimo reikalavimus. RATO galimybę konkuruoti jis sieja su vietoje priimamais sprendimais ir tiesioginiu kliento veiklos pažinimu.

„Visus trisdešimt metų buvome arti kliento. Suprasdami tikruosius verslo poreikius, galėjome rasti ir pasiūlyti sprendimų. Dalis klientų su mumis yra ne vienerius metus – baigiant vieną projektą ir pradedant kitą, partnerystė tęsiasi“, – pasakoja vadovas.

Bankas taip pat ieško sprendimų labai mažoms įmonėms, kurioms reikia palyginti nedidelių paskolų, tačiau trūksta užstato arba finansavimas kainuoja per brangiai. D. Burdaitis sako, kad bankas bendradarbiauja su Europos investicijų fondu ir ILTE dėl portfelinių bei individualių garantijų, kurios padėtų išplėsti verslo finansavimo galimybes.

Privačių klientų segmente bankas mato poreikį vertinti įvairesnius pajamų šaltinius ir siekia pasiūlyti individualiai pritaikytus kreditavimo sprendimus.

Nuo faktoringo iki kasdienės bankininkystės

Vienas jau įgyvendintų paslaugų plėtros žingsnių – faktoringas. Pasak D. Burdaičio, nuo idėjos iki šios paslaugos teikimo pradžios praėjo trys mėnesiai. Šį terminą jis pateikia kaip pavyzdį, kaip greitai komanda, bendradarbiaudama su išorės partneriais, gali įgyvendinti sprendimus.

2027 m. pirmąjį ketvirtį RATO planuoja pradėti teikti lizingo paslaugas. Tais pačiais metais bankas numato klientams pristatyti mokėjimo korteles ir naują, modernią mobiliosios programėlės versiją. Joje bus paprasta ir patogu tvarkyti kasdienius finansus, pateikti paraišką kreditui ir valdyti kitas banko paslaugas.

Atskira strateginė kryptis yra bendradarbiavimas su mokėjimo įstaigomis. Su keliomis iš jų bankas jau dirba, o artimiausiu metu šį klientų ratą ketina plėsti.

Bankas aktyviai plečia ir indėlių pritraukimą. Lietuvos gyventojams RATO siūlo taupymo sprendimus ir konkurencingas indėlių palūkanas. Kartu bankas plečia veiklos geografiją: indėliai jau pritraukiami iš Vokietijos, o planuose yra ir kitos Europos šalys.

Šiuo metu banke vienu metu įgyvendinama daugiau nei trisdešimt iniciatyvų. Toks plėtros tempas reikalauja stiprios komandos: metų pradžioje RATO dirbo 25 žmonės, o šiandien – jau daugiau nei 40. Bankas stiprina kredito rizikos, pinigų plovimo prevencijos ir technologijų kompetencijas, taip pat ieško specialistų naujoms paslaugoms diegti.

Viena svarbiausių užduočių, pasak D. Burdaičio, – augant organizacijai išlaikyti sprendimų priėmimo greitį. Tam jis siekia suteikti darbuotojams daugiau savarankiškumo ir atsakomybės, o patyrusius specialistus pritraukti galimybe tiesiogiai prisidėti prie banko kūrimo ir greitai matyti savo darbo rezultatus.

„Noriu, kad mūsų komandos žmonės jaustųsi įgalinti veikti, patys priimtų sprendimus ir darytų tai greitai. Kiekvienas delsimas kainuoja ne tik pinigus, bet ir prarastas galimybes“, – sako D. Burdaitis.

Kartu bankas peržiūri ir automatizuoja vidaus procesus bei aktyviai diegia dirbtinio intelekto sprendimus. D. Burdaitis pabrėžia ir patikimų technologijų partnerių vaidmenį. Jų sprendimai padeda efektyviau vertinti riziką, tvarkyti apskaitą, valdyti operacijas ir užtikrinti pinigų plovimo prevenciją.

Platesnė prieiga prie kapitalo rinkų

Ilgesnio laikotarpio planus RATO sieja su investavimo paslaugomis ir platesne klientų prieiga prie kapitalo rinkų. Čia svarbų vaidmenį atlieka „AAA Enterprises“. Tai finansų grupė, kuri po vienu prekės ženklu vienija licencijuotas bankininkystės, turto valdymo, investicinės bankininkystės ir kitų finansinių paslaugų įmones. Kartu su RATO į grupę įeina investicinių paslaugų įmonė „Orion Securities“ ir turto valdymo bendrovė „1 Asset Management“. Grupės įmonių valdomas ir administruojamas turtas siekia apie 3 mlrd. Eur.

Praktinę grupės sinergijos naudą D. Burdaitis mato galimybėje derinti skirtingus finansavimo šaltinius. Pavyzdžiui, augančiam verslui gali prireikti ir banko paskolos, ir obligacijų emisijos. Kartu su „Orion Securities“ abu sprendimus galima pasiūlyti vienoje vietoje. Privatiems klientams grupės įmonių paslaugos atveria platesnį investavimo ir turto valdymo pasirinkimą.

Ilgalaikę viziją banko vadovas sieja ne tik su kreditavimu, bet ir su investicinės bankininkystės paslaugomis, o strategiją planuoja dešimtmečiui į priekį. Pasak jo, tam būtinas subalansuotas augimas, nuoseklus rizikos valdymas ir nuolatinės investicijos į naujų produktų kūrimą, procesų automatizavimą bei modernias technologijas.

„Bankininkystė nėra vienerių, dvejų ar trejų metų sprintas. Tai ilgalaikė investicija. Kuriame banką, kuris išliks stabilus daugelį metų“, – sako D. Burdaitis.

Nuo spalio 5 d. RATO bankas didina indėlių palūkanas. Už 12 ir daugiau mėnesių terminuotąjį indėlį mokama 3,30 proc. metinių palūkanų, o sudarius sutartį internetu taikomas papildomas 0,1 proc. priedas – palūkanos siekia 3,40 proc. Atnaujintos sąlygos suteikia daugiau galimybių uždirbti tiek gyventojams iš santaupų, tiek verslui iš laikinai laisvų lėšų.

Santaupos gali būti skirtos labai skirtingiems planams: būsimam pirkiniui, šeimos finansiniam rezervui ar ramesnei ateičiai. Tačiau visais atvejais svarbu, kad pinigai uždirbtų, o taupymo sąlygos būtų aiškios. Padidintos RATO indėlių palūkanos suteikia galimybę gauti didesnę grąžą pasirinkus savo planus atitinkantį taupymo laikotarpį.

Pavyzdžiui, padėjus 10 000 eurų 12 mėnesių terminui internetu, bus taikoma3,40 proc. metinė palūkanų norma ir per metus būtų uždirbta 340 eurų palūkanų.

Galimybė uždirbti ir verslui

Terminuotasis indėlis gali būti naudingas ir įmonėms, turinčioms laikinai laisvų lėšų. Pinigai, kurių artimiausiu metu nereikės kasdienei veiklai ar suplanuotiems mokėjimams, gali uždirbti palūkanas iki numatytos investicijos ar kito poreikio.

Renkantis indėlio terminą svarbu jį suderinti su įmonės pinigų srautais ir būsimais įsipareigojimais. Už indėlio sutarties sudarymą internetu verslo klientams taip pat taikomas papildomas 0,1 proc. priedas.

Taupymas ir verslo finansavimas – susiję

Indėlininkų bankui patikėtos lėšos yra vienas iš šaltinių, padedančių finansuoti gyventojų ir verslo planus. Todėl konkurencingos taupymo sąlygos svarbios ir klientams, ir bankui, siekiančiam aktyviai prisidėti prie Lietuvos verslo augimo.

Rugsėjo 30 d. paskelbtais Lietuvos banko duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bankų paskolų įmonėms portfelis padidėjo 4,4 proc. ir pasiekė 15,5 mlrd. eurų. Šis augimas atskleidžia aktyvesnį verslo finansavimą ir yra palankus kontekstas RATO pasirinktai krypčiai – padėti įmonėms įgyvendinti savo planus.

RATO siekia būti finansavimo partneriu, kuris mato daugiau nei skaičius: įsigilina į įmonės veiklą, jos poreikius ir augimo galimybes. Pritraukiami indėliai padeda šią kryptį įgyvendinti – finansuoti investicijas, veiklos plėtrą ir apyvartinių lėšų poreikį.

Senjorams – ir atskiras taupymo pasirinkimas

Kartu su palūkanų didinimu suvienodinamos bazinės terminuotųjų indėlių palūkanos skirtingo amžiaus klientams. Iki šiol senjorams taikytas papildomas 0,1 proc. priedas už terminuotąjį indėlį panaikinamas. Pasirinkusiems tą patį terminą ir sąlygas galioja vienoda bazinė norma, o sudarius sutartį internetu papildomas priedas taikomas ir senjorams.

Senjorams RATO taip pat siūlo atskirą produktą – senjorų indėlį, skirtą taupyti ir palaipsniui papildyti santaupas, su galimybe dalį santaupų atsiimti nenumatytiems pirkiniams. Už šį indėlį mokama 3,30 proc. metinių palūkanų, taigi senjorai gali rinktis jų poreikiams pritaikytą taupymo būdą su didesne palūkanų norma.

RATO komanda padės palyginti sąlygas ir pasirinkti Jūsų taupymo planams tinkamą sprendimą.

Susipažinkite su atnaujintomis indėlių palūkanomis arba pasitarkite su RATO komanda. Laisvė taupyti visaip.

Populiariausių rajonų žemėlapis keičiasi, tačiau pirkėjų prioritetai išlieka aiškūs

Justiniškės, Visoriai, Pašilaičiai, Žirmūnai – šiemet Vilniaus pirkėjų žvilgsniai krypsta vis kita kryptimi. Populiariausių rajonų sąrašas keičiasi kone kas mėnesį, bet už skaičių slypi gana aiški istorija: žmonės ieško ne garsiausio adreso, o tokio būsto, kuris suderins jų planus, kasdienį patogumą ir finansines galimybes.

Rugsėjį paskelbti duomenys rodo aktyvią, bet jau gerokai reiklesnę rinką. „EIKA Development“ skaičiavo, kad rugpjūtį Vilniuje parduotas 431 naujas butas – 9 proc. daugiau nei liepą. „Realco“ to paties mėnesio apžvalgoje fiksavo 368 sandorius, arba 6 proc. daugiau nei liepą. Skaičiai skiriasi dėl taikomos metodikos ir projektų imties, tačiau žinutė ta pati: noras įsigyti būstą niekur nedingo, tik pirkėjai atidžiau skaičiuoja, lygina ir rečiau sprendimus priima skubėdami.

Rajonų lyderiai keičiasi neatsitiktinai

Metų pradžioje ryškiausiai išsiskyrė Justiniškės. Per pirmąjį ketvirtį čia parduoti 186 naujos statybos būstai – šį rajoną pasirinko daugiau nei kas dešimtas naujakurys. Antroje vietoje liko Visoriai su 156 pardavimais, trečioje – kartu vertinti Pašilaičiai ir Perkūnkiemis, kur parduota 119 būstų.

Pavasarį ir vasaros pradžioje žemėlapis persibraižė. Gegužę daugiausia naujų butų parduota Žirmūnuose – 69, o birželį į pirmą vietą pakilo Pašilaičiai su 61 parduotu būstu. Fabijoniškėse tuo metu parduoti 52 butai. Dažnai pardavimų šuolį atneša naujas didesnis projektas, patraukli jo kaina ar platesnis būstų pasirinkimas. Kartais mėgstamas rajonas tiesiog neturi ką pasiūlyti ir tą mėnesį į lyderių sąrašą nepatenka.

Miegamieji rajonai vėl tampa racionaliu pasirinkimu

Būsto įperkamumas mažėja dėl kylančių kainų, o tai skatina pirkėjus grįžti į miegamuosius rajonus ir rinktis galbūt pigesnį, tačiau didesnį būstą. Čia dažniau galima rasti tai, ko ieško jaunos šeimos ir pirmą būstą perkantys žmonės: naujesnį būstą, daugiau erdvės ir kasdienę infrastruktūrą už sumą, kuri dar telpa į šeimos biudžetą. Pirmąjį 2026 m. pusmetį ekonominės klasės projektuose nupirkta maždaug pusė visų Vilniaus pirminės rinkos butų. Birželį parduoti 232 ekonominės ir 119 vidutinės klasės būstų.

Skirtumas tarp miesto centro ir atokesnių rajonų tebėra didelis. 2026 m. rugpjūtį medianinė prašoma buto kaina Vilniuje siekė 3 885 Eur už kv. metrą. Užupyje ji buvo apie 5 601 Eur, Senamiestyje – 5 417 Eur, Naujamiestyje – 4 364 Eur. Pašilaičiuose mediana siekė 3 357 Eur, Fabijoniškėse – 3 151 Eur, Justiniškėse – 3 511 Eur, o Naujojoje Vilnioje – 2 404 Eur už kv. metrą. Tai skelbimų, o ne galutinės sandorių kainos, bet jos gerai paaiškina, kodėl vis daugiau pirkėjų į miesto žemėlapį žiūri plačiau.

„Populiariausias rajonas nebūtinai yra geriausia vieta konkrečiam žmogui. Vienai šeimai svarbiausia mokykla, žalia aplinka ir papildomas kambarys, kitam pirkėjui – trumpa kelionė iki darbo ar galimybė būstą lengvai išnuomoti. Todėl pokalbį apie būstą verta pradėti ne nuo madingo adreso, o nuo gyvenimo, kurį žmogus nori jame kurti, ir tvaraus biudžeto tam planui“, – sako RATO banko Administracijos vadovas Darius Burdaitis.

Didesnis pasirinkimas leidžia neskubėti

Rugpjūtį Vilniaus pirminėje rinkoje buvo siūlomas 5 241 naujas butas. Nors tai 3 proc. mažiau nei liepą, pasirinkimas vis dar buvo vienas didžiausių per pastaruosius metus. Tokia rinka pirkėjui palanki ne todėl, kad būstai staiga atpigo, o todėl, kad atsirado daugiau erdvės palyginti projektus, apdairiau įvertinti kainą ir neskubėti pasirašyti pirmos pasiūlytos sutarties. „Verslo žinios“ rugsėjį rašė, kad vieni plėtotojai kainas didina, o kiti jau jas koreguoja ar grįžta prie akcijų. Registrų centro duomenimis, rugpjūtį Lietuvoje įregistruota beveik 12,2 tūkst. NT sandorių – 5,7 proc. mažiau nei liepą, bet 5,4 proc. daugiau nei prieš metus.

Tačiau laukti bendro kainų kritimo taip pat nėra pagrindo. „Ober-Haus“ indeksas rodo, kad rugpjūtį Vilniuje butų kainos per mėnesį paaugo 1,6 proc., o per metus – 12,7 proc.; vidutinė kaina pasiekė 3 170 Eur už kv. metrą. Skelbimų ir sandorių rodikliai matuoja skirtingus dalykus, bet abu primena: vertinti reikia ne vien būsto kainą šiandien, o visą ilgalaikį finansinį įsipareigojimą.

Būsto kaina nesibaigia ties skelbimo suma

Prieš priimant sprendimą dėl būsto kredito verta įvertinti ne tik gaunamas pajamas, bet ir visus turimus finansinius įsipareigojimus, kasdienes šeimos išlaidas bei tai, kaip pajamos galėtų keistis ateityje. Pradinis įnašas – tik pirmoji būsto pirkimo lygties dalis, o mėnesinė įmoka yra tik viena būsimo biudžeto eilutė.

Prie skelbimo kainos dar prisideda turto vertinimas, notaras, hipotekos įregistravimas, draudimas, remontas ar įrengimas, baldai, persikraustymas ir kitos išlaidos. O jau įsikėlus laukia komunaliniai mokesčiai, būsto priežiūra ir, pasirinkus namus toliau nuo centro, galbūt didesnės transporto išlaidos. Todėl lėšų reikėtų turėti ne tik pradiniam įnašui: svarbu numatyti papildomas išlaidas ir pasilikti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams. Dar prieš pasirašant preliminarią būsto pirkimo sutartį svarbu pasikonsultuoti su banku, pasitikrinti, ar šeimos biudžetas atlaikytų ir didesnes paskolos palūkanas, jei jos kiltų.

Dar viena svarbi taisyklė – pradinis įnašas turi būti sumokėtas nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis. Nuo 2026 m. rugpjūčio reikalavimus atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas sumažėjo iki 10 proc. Vis dėlto rugsėjo rinkos duomenys nerodo staigaus pirkimo bumo. Rugpjūtį Vilniuje susitarta dėl 406 naujų butų pardavimo – 17,7 proc. daugiau nei liepą, bet 14,9 proc. mažiau nei prieš metus. Mažesnis pradinis įnašas padeda greičiau priartėti prie nuosavo būsto, tačiau pats būstas nuo to neatpinga. Pasiskolinus daugiau, dar svarbesnė tampa finansinė pagalvė.

Ir pats klausimas – pirkti ar nuomotis – neturi vieno teisingo atsakymo. Jei darbo vieta, šeimos planai ar net gyvenamasis miestas dar gali keistis, nuoma palieka daugiau laisvės. Jei planuojama vienoje vietoje gyventi ilgiau, yra sukaupta finansinė pagalvė, o mėnesio įmoka išlieka patogi net pasikeitus aplinkybėms, pirkimas gali tapti nuosekliu turto kaupimo žingsniu. Ribotas biudžetas nebūtinai reiškia planų atsisakymą – kartais protingiau pradėti nuo mažesnio būsto ar kitos miesto vietos ir vėliau judėti toliau.

„Didžiausia klaida – rinktis maksimalų galimą biudžetą ir visą rezervą atiduoti pradiniam įnašui. Paskolos įmokos turi palikti vietos gyvenimui ir nenumatytiems planams. Kartais geriausias sprendimas slypi ne ten, kur šiandien krypsta daugiausia žvilgsnių, o ten, kur žmogus gali gyventi ramiai ir finansiškai tvariai“, – sako D. Burdaitis.

Už rajono pavadinimą svarbiau kasdienis gyvenimas

Šių metų pirkėjų pasirinkimai išryškino kelias skirtingas kryptis. Justiniškės metus pradėjo ypač stipriai. Pašilaičiai ir Fabijoniškės grįžo į pirmą planą kartu su ekonominės klasės paklausa. Žirmūnai išlaiko patrauklumą dėl artumo centrui, susisiekimo ir įvairios pasiūlos. Visoriai parodė, kad atstumas nuo centro nebaugina, jei pirkėjas gauna naują būstą, ramesnę aplinką ir jam tinkamą kainos bei kokybės santykį.

Tačiau net ir tame pačiame rajone du būstai gali būti visiškai skirtingi pasirinkimai. Vertę ir kasdienę gyvenimo kokybę keičia statybos metai, energinė klasė, gatvės triukšmas, parkavimo galimybės, viešasis transportas, mokyklos ir konkretaus projekto etapas. Todėl populiariausių rajonų sąrašas gali būti gera pradžia paieškai, bet galutinis sprendimas visada priimamas ne žemėlapyje – jis priimamas įvertinus konkretų žmogaus planą.

–

RATO bankas teikia įvairias finansavimo, taupymo ir kasdienės bankininkystės paslaugas privatiems bei verslo klientams. Daugiau nei 30 metų finansų rinkoje veikianti banko komanda įsigilina į visą kliento situaciją, ieško tinkamo individualaus sprendimo tam, kad svarbūs asmeniniai ar verslo planai judėtų pirmyn.

Straipsnis parengtas remiantis šiais šaltiniais:

LRT, „EIKA Development: rugpjūtį sostinėje parduotas 431 butas, daugiausia – vidutinės klasės“, 2026-09-01

LRT, „Realco: rugpjūtį būsto pardavimai sostinėje sulėtėjo – parduoti 368 butai“, 2026-09-14

EIKA Group, Vilniaus naujos statybos būstų 2026 m. I ketvirčio apžvalga

Realco, Vilniaus NT rinkos 2026 m. gegužės apžvalga

15min, Vilniaus pirminės rinkos 2026 m. birželio apžvalga

Kur Gandrai, Vilniaus aktyvių skelbimų kainos, 2026 m. rugpjūtis

Verslo žinios, „Vasarai pasibaigus, butų segmentas dar neatšalo, bet prasideda ribų tikrinimas“, 2026-09-15

Ober-Haus, 2026 m. rugpjūčio OHBI, paskelbta 2026-09-15

Verslo žinios, „Mažesnis pradinis įnašas neužkūrė butų pirkėjų pasiutpolkės“, 2026-09-02

Gavus Lietuvos banko leidimą, Marijana Romanova pradeda eiti RATO bankas, UAB valdybos narės pareigas. Ji taip pat eis Banko Rizikos valdymo departamento vadovės (angl. Chief Risk Officer, CRO) pareigas ir vadovaus nepriklausomai rizikos valdymo funkcijai.

M. Romanova finansų sektoriuje dirba daugiau kaip 20 metų. Didžiąją profesinės karjeros dalį ji praleido SEB banke, kuriame dirbo verslo klientų kredito rizikos, probleminių paskolų ir restruktūrizavimo bei nekilnojamojo turto finansavimo srityse.

Vėliau M. Romanova ėjo rizikos valdymo vadovės ir valdybos narės pareigas „Blender Lithuania“, o pastaruosius trejus metus dirbo „SME Bank“ rizikos valdymo vadove bei valdybos nare.

„RATO bankas auga, plečia veiklą ir stiprina vadovų komandą. Kredito ir kitų rizikų valdymas mums yra viena svarbiausių veiklos sričių – siekiame augti tvariai, prisiimdami aiškiai įvertintą ir pamatuotą riziką. Todėl džiaugiamės, kad prie banko prisijungia daugiau kaip 20 metų bankininkystės ir rizikos valdymo patirtį sukaupusi profesionalė. Marijanos kompetencija, įgyta dirbant skirtingose finansų įstaigose ir jų valdybose, bus svarbi tolesniame RATO banko augimo etape“, – sako RATO banko Administracijos vadovas Darius Burdaitis.

Jos atsakomybės apims kredito, operacinės, rinkos, likvidumo, palūkanų normų, koncentracijos, trečiųjų šalių, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo, ESG ir duomenų apsaugos rizikų valdymą, rizikos apetito nustatymą, kapitalo ir likvidumo pakankamumo vertinimo procesus, rizikos rodiklių stebėseną, taip pat komunikaciją su priežiūros institucijomis rizikos valdymo klausimais.

„Džiaugiuosi galėdama prisijungti prie augančios RATO banko komandos ir kartu su kolegomis kurti stiprią bei skaidrią rizikos valdymo sistemą, kuri leistų bankui augti saugiai ir patikimai. Per savo profesinę karjerą įsitikinau, kad rizikos valdymas yra kur kas daugiau nei skaičiai ir procesai. Tai – pasitikėjimo pagrindas, ant kurio kuriamas tvarus augimas. Tinkamai veikianti sistema ne tik apsaugo finansų įstaigą, bet ir suteikia jai aiškumo bei disciplinos priimant sprendimus ir užtikrintai plėtojant veiklą“, – teigia M. Romanova.

Šešios dienos be elektros ūkiui gali reikšti sustojusius darbus, rūpesčius dėl gyvulių ir grėsmę derliaus kokybei. Tačiau kai šią vasarą per Kupiškio rajoną nusiritusi audra nutraukė elektros tiekimą, vienas ekologinis šeimos ūkis galėjo tęsti darbus. Prieš kelis mėnesius įrengta saulės elektrinė ir energijos kaupikliai užtikrino, kad veiktų elektrinis piemuo, gyvuliams netrūktų vandens, o ūkininkei nereikėtų skaičiuoti prastovų nuostolių. Investiciją padėjo įgyvendinti RATO banko paskola su Europos investicijų fondo (EIF) garantija.

Investicija, kurios naudą patikrino audra

Ūkininkauti Kupiškio rajone Vaida Meižytė pradėjo 2015 metais, kai šalia vyro ūkio įkūrė savąjį. Šiandien ji dirba apie 150 hektarų žemės, augina limuzinų veislės mėsinius galvijus, kviečius, avižas, sojas, dobilų ir vikių sėklą. Nuo septynių telyčių pradėta auginti banda išaugo iki 18 gyvulių.

Ūkis sertifikuotas kaip ekologinis. Produkcija realizuojama per žemės ūkio kooperatyvą BIO LEŪA, dalis parduodama tiesiogiai, o dėl sėklų auginimo sudarytos sutartys su UAB „Agrolitpa“. Pasak ūkininkės Vaidos Meižytės, veiklų įvairovė padeda mažinti priklausomybę nuo gamtos sąlygų ir rinkos svyravimų.

Didesnio atsparumo siekta ir investuojant į energetiką. Ūkyje įrengta 25 kW galios saulės elektrinė ir 500 kWh talpos energijos kaupikliai. Šis sprendimas padeda mažinti produkcijos savikainą ir užtikrinti svarbiausių ūkio sistemų veikimą sutrikus elektros tiekimui. Javapjūties metu sukauptą energiją ūkininkė naudojo grūdams džiovinti – tai leido darbus atlikti laiku ir išsaugoti derliaus kokybę.

Vasaros audra tapo praktiniu išbandymu: kaimui šešias dienas neturint elektros, ūkyje veikė elektrinis piemuo ir vandens tiekimas į girdyklas.

Projektui trūko papildomo užstato

Galimybė įgyvendinti investiciją atsirado 2025 metais, kai kaupimo įrenginiams buvo galima gauti dalinį finansavimą iš Lietuvos energetikos agentūros. Vis dėlto likusiai projekto daliai reikėjo paskolos, o papildomo užstato galimybės jau buvo išnaudotos.

Ūkio žemė buvo įkeista kitame banke dėl anksčiau paimtos ilgalaikės paskolos. Pasak V. Meižytės, finansavimą apsunkino ir tai, kad antrinis turto įkeitimas kreditoriams buvo nepatrauklus, o jai pačiai – brangus sprendimas.

Išeitį pavyko rasti kreipusis į RATO banką. Paskola su Europos investicinio fondo garantija šiuo atveju leido finansuoti energetinio efektyvumo projektą be papildomo asmeninio turto įkeitimo.

„Viskas įvyko labai greitai, turbūt per savaitę. Man patiko RATO banko darbuotojų komunikacija ir tai, kaip greitai jie suprato mūsų situaciją bei poreikius. Dėl EIF garantijos man pačiai net nereikėjo niekur kreiptis – viską sutvarkė bankas“, – pasakoja ūkininkė.

Ji išskiria tiesioginį bendravimą ir aiškius darbuotojų patarimus. Kai projektui įgyvendinti buvo likę nedaug laiko, svarbu buvo greitai suprasti, kokių dokumentų reikia ir kokie bus tolimesni žingsniai.

Finansavimas, padedantis įgyvendinti planus

RATO banko Administracijos vadovas Darius Burdaitis sako, kad ši finansavimo istorija atskleidžia, kokį praktinį pokytį gali sukurti laiku suteiktas finansavimas.

„Mums svarbu būti banku, kuris mato daugiau nei skaičius. Už kiekvieno projekto yra žmogus, jo patirtis, įdirbis ir planai, kuriems įgyvendinti reikia finansinio partnerio. Šiame ūkyje investicija padėjo spręsti labai konkrečius klausimus – pasirūpinti gyvuliais, išsaugoti derliaus kokybę ir tęsti darbus net nutrūkus elektros tiekimui. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Lietuvos verslo augimo ir padėti ūkininkams bei verslininkams žengti kitą žingsnį“, – teigia D. Burdaitis.

EIF garantija gali padėti palengvinti finansavimo prieinamumą, kai energetiniam projektui įgyvendinti nepakanka turimo užstato. Konkrečios paskolos ir užtikrinimo sąlygos nustatomos individualiai, įvertinus pareiškėją bei projektą.

Ūkio ateitis reikalauja nuolatinių investicijų

Praėjus keliems mėnesiams po projekto įgyvendinimo, ūkininkė sako pasiekusi pagrindinį tikslą – sumažinusi priklausomybę nuo elektros tinklo ir sustiprinusi ūkio pasirengimą netikėtoms situacijoms.

Tačiau ūkininkės planai energetika nesibaigia. Ūkiui nuolat reikia investicijų į techniką, bandos plėtrą ir žemę, kai atsiranda galimybė jos įsigyti.

„Jei nėra žemės, bet kokia investicija į techniką bus veltui“, – sako ūkininkė.

Svarstantiems panašius projektus ji pataria pasidomėti finansavimo su EIF garantija galimybėmis. Jos vertinimu, tokie sprendimai ypač aktualūs jauniems ūkiams ir smulkiesiems verslams, kurie turi planų, tačiau dar nėra sukaupę pakankamai turto užstatui. Žemės ūkyje laiku priimtas sprendimas itin svarbus – praleidus tinkamą momentą, kitos galimybės kartais tenka laukti visą sezoną.

—

RATO bankas teikia įvairias finansavimo, taupymo ir kasdienės bankininkystės paslaugas privatiems bei verslo klientams. Daugiau nei 30 metų finansų rinkoje veikianti banko komanda įsigilina į visą kliento situaciją, ieško tinkamo individualaus sprendimo tam, kad svarbūs asmeniniai ar verslo planai judėtų pirmyn.

Lietuvos bankas priėmė sprendimą leisti RATO bankui 2 mln. eurų padidinti įstatinį kapitalą – jis po padidinimo sieks 8,1 mln. eurų.

„Banko veiklą pradėjome turėdami aiškią ambiciją augti, o pirmieji finansiniai rezultatai rodo, kad pasirinkta kryptis yra teisinga. Didėjant klientų skaičiui ir finansavimo apimtims, stipriname ir kapitalo bazę, kad galėtume toliau išlaikyti tvarų augimą. Banko licencija mums buvo svarbus etapas, tačiau šiandien svarbiausia tai, ką galime su ja nuveikti – finansuoti daugiau verslo klientų, pasiūlyti daugiau paslaugų ir nuosekliai didinti RATO vaidmenį Lietuvos finansų rinkoje“, – sako RATO banko Administracijos vadovas Darius Burdaitis.

Sprendimas didinti įstatinį kapitalą atspindi ilgalaikį akcininkų siekį auginti  RATO banką ir pasitikėjimą pasirinkta jo veiklos kryptimi. Stipresnė kapitalo bazė kartu didina banko finansinį pajėgumą ir sudaro prielaidas didesnei finansavimo apimčiai.

Papildomas kapitalas bus pasitelkiamas plečiant RATO veiklą – didinant paskolų ir faktoringo portfelį, vystant naujas banko paslaugas bei stiprinant technologinę bazę ir pasiūlant klientams vis daugiau skaitmeninių ir automatizuotų sprendimų. Tai leis bankui didesniu mastu finansuoti Lietuvos verslą ir kartu nuosekliai plėsti klientams siūlomų finansinių paslaugų spektrą.

—

RATO bankas yra daugiau nei 30 metų rinkoje veikianti finansinė institucija. Bankas teikia įvairias finansavimo, taupymo ir kasdienės bankininkystės paslaugas privatiems bei verslo klientams; fokusuojasi į greitus, lanksčius ir šiuolaikiškus finansavimo sprendimus, padedančius klientams efektyviai valdyti pinigų srautus ir įgyvendinti augimo planus.

2026 m. pirmąjį pusmetį RATO bankas reikšmingai augino pagrindines veiklos apimtis ir toliau stiprino savo pozicijas rinkoje. Birželio pabaigoje banko turtas sudarė beveik 149 mln. eurų – 26 proc. daugiau nei metų pradžioje.

Banko paskolų portfelis per pirmąjį pusmetį išaugo 32 proc. ir birželio pabaigoje pasiekė 122 mln. eurų. Klientų indėliai taip pat augo 32 proc. – iki 128 mln. eurų. Reikšmingas pagrindinių balanso rodiklių augimas atspindi nuosekliai didėjančią banko veiklos apimtį ir klientų aktyvumą.

RATO banko pajamos 2026 m. pirmąjį pusmetį buvo 14 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Per pirmuosius šešis metų mėnesius bankas patyrė 283 tūkst. eurų nuostolį, iš jo 126 tūkst. eurų teko antrajam ketvirčiui.

Finansiniam rezultatui įtakos turėjo tęsiamos investicijos į banko veiklos plėtrą ir tapus bankui pasikeitę apskaitos standartai. Daugiausiai investuota į komandos stiprinimą, rizikos valdymo sistemas, IT infrastruktūrą ir informacijos saugumą. Šios investicijos sudaro pagrindą tolesniam banko augimui, veiklos efektyvumui ir aukštesnei klientų aptarnavimo kokybei.

„2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad RATO bankas nuosekliai įgyvendina savo augimo strategiją. Per pusmetį reikšmingai išaugo tiek paskolų portfelis, tiek klientų indėliai, o pajamų augimas patvirtina didėjančią banko veiklos apimtį. Šiuo etapu mums svarbu ne tik augti, bet ir užtikrinti tvirtą pagrindą ilgalaikei bei tvariai banko plėtrai. Todėl kryptingai investuojame į komandą, technologijas, rizikos valdymą ir informacijos saugumą. Siekiame augti atsakingai, išlaikydami aukštą paslaugų kokybę, efektyvų rizikos valdymą ir dėmesį klientų poreikiams“, – sako RATO banko administracijos vadovas Darius Burdaitis.

Daugiau informacijos rasite čia: https://www.rato.lt/rato-banko-finansines-ataskaitos/