Vieniems pandemija tapo kova dėl išlikimo, kitiems – naujų galimybių metas. Kam šiuo pandeminiu laikotarpiu verslas skolinasi dažniausiai – plėtrai ar apyvartinių lėšų pildymui? Ar verslui dabar palankios sąlygos skolintis?

Apie tai Žinių radijo laidoje kalbėjo Nacionalinė plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo l. e. direktorės pareigas einanti Romalda Globienė ir RATO kredito unijos administracijos vadovas Vladislav Jančis. Kviečiame žiūrėti:

KREDITO UNIJOS RATO paslaugos verslui:

Paskolos investicijoms ir verslo plėtrai
Paskolos apyvartinių lėšų papildymui
Lengvatinės paskolos su INVEGA garantija

Kaip pasiruošti, siekiant gauti paskolą verslui – skaitykite čia.

RATO kredito unija 2021 m. I pusmetį vykdė nuoseklią ir subalansuotą veiklą, užtikrinant stabilius finansinius rodiklius ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą. Stebint gyventojų ir verslo popandeminį aktyvumą, siekėme klientams pasiūlyti geriausius finansinius sprendimus investicijoms ir verslo plėtrai, klientų patogumui įdiegėme periodinių mokėjimų paslaugą, atnaujinome www.rato.lt.

RATO kredito unijos turtas nuo metų pradžios per pusmetį padidėjo 11 proc. iki 60 mln. EUR, paskolos padidėjo 5 proc. iki 43 mln. EUR, o indėliai taip pat augo 5 proc. iki 52,5 mln. EUR. RATO kredito unija per šį laikotarpį uždirbo 217 tūkst. EUR grynojo pelno. Detaliau susipažinti su finansinėmis ataskaitomis galite čia.

RATO toliau tęsia persitvarkymo į specializuoto banko procesą, planuojama banko veiklos pradžia – 2022 metais.

Vietovę antrajam šeimos būstui reikia rinktis ten, kur jaučiamasi geriausiai. Geografinis Lietuvos kompaktiškumas – milžiniškas privalumas, nes antrojo būsto savininkams suteikia galimybę be ilgo planavimo ir didelių kelionės išlaidų pakeisti aplinką ir kokybiškai pailsėti ar dirbti.

Nuo vieno šalies krašto iki tolimiausio Lietuvos kampelio nuvažiuoti galima mažiau nei per pusdienį. Tad turėti antrąjį būstą – jokia prabanga, o išbandytas būdas saugiai investuoti pinigus ne tik į nekilnojamąjį turtą, bet ir į kokybišką gyvenimą bei poilsį.

Pandeminė situacija iš esmės pakeitė darbo vietos sampratą. Šiuolaikinės technologijos leidžia dalį ar net visus darbus atlikti nuotoliniu būdu. Tačiau ta pati aplinka ilgainiui gali nusibosti ar net slėgti. Galimybė pakeisti aplinką ilgai neplanuojant ir nederinant – tarytum gryno oro gurkšnis buities išvargintiems žmonėms.

Antrasis būstas – kiekvienam pagal pomėgius

Lietuva – gamtos globojama šalis. Didžiuojamės išskirtiniais gamtos apsupty patogiai įsikūrusiais ir lengvai pasiekiamais kurortiniais miesteliais.

Pasirinkimas išties nemažas: pušynais viliojantys Druskininkai, ištroškusiems poilsio puikiai tinkantys Anykščiai, sveikatingumu ir ramybe alsuojantis Birštonas, žuvingais ežerais tyvuliuojantys Zarasai, slidinėjimo sostinė, miškingoji Ignalina…

Antrasis būstas juose – tai ne tik saugi investicija į nekilnojamąjį turtą, bet ir galimybė visais keturiais metų sezonais be didelio planavimo leistis į kelionės nuotykį ir pakeitus aplinką kokybiškai ilsėtis ar dirbti.

Antrieji namai kurortiniuose miesteliuose – tai galimybė ištisus metus naudotis sveikatingumo paslaugomis, gydomaisiais mineraliniais Lietuvos turtais, mėgautis gamtos prieglobsčiu ir nepriklausyti nuo sezoninių nuomos kainų svyravimų. Tai puiki galimybė pakeisti aplinką ir neatitrūkti nuo darbų ar mokslų.

Antrieji namai: įsimylėkite iš naujo

Lietuviškas pajūris – lyg amžinas meilužis, kurį vis ketini mesti dėl ekspresyvesnio pietiečio, bet atsidūrus lietuviškam glėby supranti, kad viskas, kas vertinga, yra šalia.

Ieškantiems būsto pajūryje pasirinkimas iš tiesų nemažas. Būstą galima rinktis šeimoms skirtoje Šventojoje, romantiškojoje Klaipėdoje, Palangos ar Nidos kurortuose, kituose Neringos miesteliuose. Turintieji kur pabėgti prie Baltijos jūros sako, kad buvimas čia prilygsta nuolatinei įsimylėjimo būsenai.

Antrieji namai pajūryje teikia neišdildomų įspūdžių ir malonių potyrių visais metų sezonais. Lietuvos pajūris labai nedidelis – vos 99 km ilgio, tad išsirinkusieji būstą čia nepraloš – tai saugi investicija į ateitį. Būstas pajūryje – ne tik būdas investuoti pinigus, bet ir galimybė užsidirbti – laisvu metu būstą galima nuomoti draugams ar poilsiautojams.

—

Klientų vadybininkė Elvyra Stefanovič priduria, kad būsto paskola antriesiems namams įsigyti – itin populiari klientų užklausa. Norintieji įsigyti namus poilsiui ar nuomai gali kreiptis dėl būsto paskolos į RATO kredito uniją. Būsto paskolas suteikiame ir dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Antrojo būsto paskola suteikiama būsto pirkimui, rekonstrukcijai, remontui ar statyboms. Turime skaidrią ir aiškią būsto paskolų kainodarą. Atsakymą dėl būsto paskolos suteikiame per savaitę.

Daugiau apie būsto paskolas skaitykite čia.

Sutaupyti pradiniam įnašui – paprasta!

Dėl išsamesnės informacijos skambinkite tel. +370 5 215 7399 arba rašykite [email protected].

Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

RATO kredito unijos darbuotojai niekada neprašo klientų atskleisti savo internetinės bankininkystės slaptažodžių nei telefonu nei el. paštu. Nesiųskite el. paštu konfidencialios informacijos (prisijungimo prie interneto banko slaptažodžių ir pan. duomenų). Suabejoję elektroninės paslaugos ar kompiuterio patikimumu, nutraukite darbą ir nedelsdami praneškite apie tai Unijai.

Apie tai primena ir Lietuvos bankas, skaitykite daugiau čia.

Organizacinis lankstumas, nesudėtinga sprendimų priėmimo sistema, prisitaikymas prie finansų rinkos pokyčių ir šiuolaikiški, apčiuopiamą vertę klientams kuriantys IT sprendimai – visa tai prisidėjo prie RATO kredito unijos augimo ir tapimo didžiausia kredito unija Lietuvoje.

Nuo Pirmosios lenkų kredito unijos, kuriai 1996-05-30 Lietuvos bankas suteikė kredito unijos licenciją, iki stiprios ir stabilios finansų įstaigos. 25-metį mininčios RATO kredito unijos administracijos vadovas Vladislav Jančis sako, kad unijos ilgaamžiškumo sėkmę lemia daug elementų. Svarbiausi iš jų – visapusiškas klientų finansinių poreikių supratimas, darbuotojų profesionalumas ir įsitraukimas gerinant klientų patirtį.

„Per ketvirtį amžiaus pasikeitė daug kas, pavyzdžiui, paskolų palūkanų normos: nuo unijos įkūrimo 1996 m. iki šiandienos jos sumažėjo vidutiniškai daugiau nei 6 kartus, o butas Vilniuje pabrango 5–6 kartus. 25-erius metus veikianti kredito unija išgyveno įvairias ekonomines ir finansų rinkų krizes, bankų ir kredito unijų bankrotų periodą Lietuvoje, pavadinimų keitimą, tačiau pagrindinės vertybės – klientų poreikiai ir jų finansinis saugumas – išliko“, – sako Vladislav Jančis.

RATO – viena stabiliausių unijų Lietuvoje

Per 25-erius metus RATO kredito unija tapo bene stabiliausia finansų įstaiga šiame sektoriuje. Pastaruosius keletą metų RATO kredito unija demonstruoja stabilų, tvarų augimą ir, 2020 m. pabaigos duomenimis, yra didžiausia kredito unija Lietuvoje. Remiantis audituotais finansiniais 2020 m. duomenimis, RATO valdė 54,4 mln. EUR vertės turtą, per metus padidino indėlių portfelį 20 proc. (iki 49,9 mln. EUR), o paskolų portfelį – 16 proc. (iki 40,8 mln. EUR).

RATO kredito unijos veikla pandemijos metu išliko stabili, glaudus bendradarbiavimas su valstybės institucijomis bei klientais leido rasti abipusiai naudingus sprendimus, palaikyti kai kuriuos unijos klientus (tam tikrais atvejais pritaikius valstybės pasiūlytas paramos priemones) ir taip kartu užtikrinti deramą paskolų portfelio kokybę.

„Nuolat ieškome būdų gerinti mūsų klientų patirtį gaunant finansines paslaugas. Investuodami į savo darbuotojus, teikiamų paslaugų plėtrą ir dalies jų perkėlimą į elektroninę erdvę, siekiame neprarasti ir artimo ryšio su klientais“, – akcentuoja administracijos vadovas Vladislav Jančis.

Kredito unijos planuose – RATO bankas

Lietuvos banko inicijuota kredito unijų reforma pastūmėjo RATO kredito uniją siekti specializuoto banko licencijos. Specializuoto banko licencija atvers RATO kredito unijai galimybę aptarnauti ne tik Vilniaus regiono klientus, palengvinti tapimo klientu procesą, nes nebereikės narystės sutarčių, taip pat padidinti teikiamų paslaugų įvairovę. Šiuo metu RATO kredito unija jau yra pateikusi Lietuvos bankui paraišką dėl specializuoto banko licencijos gavimo ir 2022 m. planuoja pradėti veiklą kaip RATO bankas. RATO bankas numato teikti klasikines bankines paslaugas tradiciniu ir skaitmeniniu būdu, išlaikant artumo ryšį su klientais ir realios vertės kūrimo principus.

„Už suteiktas galimybes augti norime padėkoti kredito unijos įkūrėjams, klientams, darbuotojams ir verslo partneriams, kurie įkvėpė, motyvavo keistis ir tobulėti, padėjo efektyvinti procesus ir kurti vertę“, – sako administracijos vadovas Vladislav Jančis.

Nuoseklus augimas ir plėtra

Nuolat tobulindama paslaugas ir sprendimus klientams, RATO kredito unija per pastaruosius metus didelį dėmesį ir nemažai investicijų skyrė paslaugoms skaitmenizuoti bei jų kokybei užtikrinti.

RATO kredito unija – pirmoji unija Lietuvoje, savo klientams pristačiusi mobiliąją programėlę. Klientai nekantriai laukė šio mobiliojo sprendimo. Atlikti pagrindines funkcijas tapo dar greičiau, saugiau ir paprasčiau. RATO kredito unija taip pat buvo pirmoji iš visų kredito unijų Lietuvoje, kuri prisijungė prie Europos Sąjungoje veikiančios momentinių mokėjimų sistemos. Netrukus RATO pristatė galimybę prisijungti prie elektroninių kredito unijos paslaugų, naudojant kvalifikuotą „Smart-ID“ parašą. Netrukus klientų patogumui taip pat startavo ir mokėjimų inicijavimo paslauga su „Neopay“, „Contomobile“ bei periodinių mokėjimų paslaugos.

Išsamesnės informacijos teiraukitės tel. +370 5 215 7399.

Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

RATO būsto paskolos – lanksčiomis sąlygomis. Statistika liudija, kad apartamentai poilsiui ir darbostogoms Lietuvos pajūryje graibstyte graibstomi – jų paklausa per pastaruosius metus augo kartais. Nekilnojamojo turto vystytojai į tai sureagavo pasiūlydami kompleksinius sprendimus, kai nusipirkusieji būstą tame pačiame pastate gauna ir daugybę paslaugų. 

Palangoje, Vanagupės g. 45, plėtojamas poilsio paskirties projektas „Vanagupės pušynas“ išsiskiria ir vieta, ir architektūriniais sprendimais, ir būsimomis paslaugomis komplekso gyventojams. Kreiptis dėl finansavimo čia įsigyti būstą galima ne tik į bankus – sprendimą gauti būsto paskolas klientai gali  pasiskolinti iš daugiau nei 25 m. klientus aptarnaujančios RATO kredito unijos. 

„Vanagupės pušynas“ – duoklė gamtai ir gyvenimo kokybei 

Jau pats komplekso pavadinimas liudija, kad jis kyla pušyne. Jo kūrėja, daugybę projektų Baltijos pajūryje įgyvendinusi NT plėtotoja ir valdytoja bendrovė „Elpekas“, pasistengė deramai įkomponuoti gamtą į statomą kompleksą, architektūriniais sprendimais išsaugodama čia augančias pušis ir klevus, natūralų reljefą. „Nepaprastai gražus sklypas leido suprojektuoti išskirtinį, darniai integruotą į žalią kontekstą poilsio kompleksą. Stengėmės išreikšti savo pagarbą gamtinei aplinkai – maksimaliai išsaugoti esamus želdinius ir susiklosčiusį sklypo reljefą. Prisitaikydami prie sklype esamų medžių kompleksą išskaidėme į du stikline galerija sujungtus korpusus. Todėl sklype augantis jaunas pušynas puikiai dera su pastato architektūra, – teigia kompleksą suprojektavusios architektų komandos „JP Architektūra“ lyderis Algirdas Kaušpėda.

Poilsio kompleksą „Vanagupės pušynas“ sudaro du stiklo galerija sujungti penkių aukštų pastatai. Kiekviename jų po 38 butus, kurių plotas 35–55 kv. m. Cokoliniame aukšte veiks SPA su sūkurinėmis voniomis ir pirtimi, bus dviračių saugykla. Visa tai abiejų korpusų gyventojai pasieks neišeidami iš komplekso, pasinaudoję stikline galerija, kuri jungia kiekvieną abiejų korpusų aukštą. Komplekso gyventojams skirta ir uždara, apšviesta bei jaukiai sutvarkyta teritorija poilsiui, o taip pat automobilių parkavimo vietos.

Nors kompleksas kyla nuošaliau nuo kurorto šurmulio, bet miesto infrastruktūra – keliai, dviračių ir pėsčiųjų takai, prekybos centrai bei maitinimo įstaigos – randamos netoliese. O svarbiausia – jūra. Ją „Vanagupės pušyno“ gyventojai pėsčiomis pasieks vos per 10 min. Daugiau informacijos apie statomą kompleksą „Vanagupės pušynas“ rasite Vanagupespusynas.lt tinklapyje.

Nors kompleksas kyla nuošaliau nuo kurorto šurmulio, bet miesto infrastruktūra – keliai, dviračių ir pėsčiųjų takai, prekybos centrai bei maitinimo įstaigos – randamos netoliese. O svarbiausia – jūra. Ją „Vanagupės pušyno“ gyventojai pėsčiomis pasieks vos per 10 min. Daugiau informacijos apie statomą kompleksą „Vanagupės pušynas“ rasite Vanagupespusynas.lt tinklapyje.

Lanksčios sąlygos būsto paskolai gauti

Daugiau kaip 25 metus sprendimus klientams siūlanti kredito unija RATO gelbsti įsigyjant ir būstą pajūryje. Jos šūkis kalba pats už save: „Kai visos durys užsidaro – mūsų atsidaro!“. RATO lanksčiai vertina kliento finansinę padėtį, paskolas teikia ir dirbantiems pagal verslo liudijimą ar vykdantiems individualią veiklą. Kredito unija paskolas siūlo tvarias pajamas gaunantiems asmenims nuo 18 m., gyvenantiems, dirbantiems ar besimokantiems Vilniaus mieste ir rajone, o taip pat Elektrėnų, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių ir Trakų rajonų savivaldybėse. Būsto įsigijimui ar statybai paskola teikiama laikotarpiui iki 30 m., būsto remontui – iki 20 m., o paskola su nekilnojamojo turto įkeitimu kitoms nei gyvenamojo būsto paskirties patalpoms – iki 25 m.

Būsto paskolos suma nustatoma atsižvelgiant į besikreipiančiojo lėšų poreikį, finansines galimybes grąžinti kreditą ir turtą, kurį gali įkeisti paskolos grąžinimui užtikrinti. RATO finansuoja iki 85 proc. įkeičiamo turto vertės. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vidutinė mėnesio įmoka pagal visus skolinius įsipareigojimus negali viršyti 40 proc. besiskolinančio asmens ar šeimos mėnesio pajamų. Reikalaujama, kad įkeičiamas turtas būtų įvertintas nepriklausomų turto vertintojų, o taip pat apdraustas visam sutarties laikotarpiui, naudos gavėju nurodant RATO kredito uniją. Bet paskolos prašytojas turi teisę pats rinktis ir turto vertintoją, ir draudimo kompaniją. Kredito unijos RATO klientų vadybininkė Elvyra Stefanovič atkreipia dėmesį, kad turto draudimas apsaugo paskolos gavėją nuo netikėtų finansinių nuostolių, jei jie atsirastų dėl turtui padarytos žalos.

Būsto paskolos RATO kredito unijoje teikiamos tik su kintama palūkanų norma. Jos nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kredito sumą, paskolos prašytojo mokumo įvertinimą, nuosavų lėšų dalį bei situaciją paskolų rinkoje. Galima pasirinkti anuiteto arba linijinį paskolos grąžinimo būdą. Pirmuoju atveju grąžinama paskolos dalis ir palūkanos bus paskaičiuojamos taip, kad kiekvieno mėnesio įmokos būtų vienodos, o pasirinkus linijinį – paskola kas mėnesį grąžinama lygiomis dalimis, palūkanos apskaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos dalies, todėl mokamos įmokos nuolat mažėja. Visais atvejais atsakymas dėl paskolos suteikimo pateikiamas per savaitę. RATO siūlo skaidrią ir aiškią paskolos kainodarą, palankius atidėjimo terminus. 

Daugiau apie būsto paskolas skaitykite čia.

Sutaupyti pradiniam įnašui – paprasta!

Dėl išsamesnės informacijos skambinkite tel. +370 5 231 3615 arba rašykite [email protected].

Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

Siekiant augti ir skleisti sparnus – verslo finansavimas ir papildomas užnugaris būtini kaip vėjas burėms. Vienos didžiausios Lietuvoje riešutų kremų gamintojos UAB „Nutvila“ vadovas įsitikinęs – versle sėkmė lydi drąsius ir planuojančius.

UAB „Nutvila“ veiklą pradėjo 2016 m. Idėja įkurti riešutų kremo verslą kilo augant susidomėjimui šiuo produktu ir populiarėjant sveikai mitybai. „Nutvilos“ vadovas Giedrius Jančius pastebėjo, jog sveikos mitybos technologijos – perspektyvi verslo šaka, tad šeimos gėlių verslą iškeitė į darbą su riešutais.

„Pabandėme gaminti riešutų kremus ir pastebėjome, kad paklausa produktui ypač didelė. Neslėpsiu, pačioje pradžioje pačiam prie skonio reikėjo priprasti, bet vidinė nuojauta kuždėjo, kad juos gaminti reikia dabar“, – verslo pradžią 2015–2016 m. mena pašnekovas.

Šiuo metu įmonė gamina 6 rūšių aukščiausios kokybės riešutų kremų gaminius. Kremai gaminami tik iš aukščiausios rūšies žaliavų, juose nenaudojamas pridėtinis cukrus, druska, konservantai ir kiti maisto priedai. Dėmesys gaminio kokybei, vartotojų pripažinimas ir gebėjimas užtikrinti reikiamą gamybos kiekį lėmė tai, kad šių kremų galima rasti LIDL ir kituose didžiuosiuose prekybos centruose. Tačiau kelias iki didžiųjų prekybos tinklų lentynų ir pripažinimo nebuvo sviestu teptas.

Kelyje į plėtrą – kliūtys

„Nutvilos“ vadovas sako, kad kai jau verslas pradeda įsisiūbuoti, ateina laikas sprendimui – likti mažiems ar plėstis. Augant užsakymams reikėjo papildomų gamybinių erdvių, įrangos. Buvo pradėtos finansų įstaigos, galinčios jaunam verslui suteikti paskolą, paieškos. Finansinius partnerius rasti buvo nelengva – ne vienoje kreditavimo įmonėje verslininkas atsimušė į sieną.

„Vieni iššūkius ar krizines situacijas vadina praradimais, o mano galva, tai pamokos ir atradimai. Daugybė išgirstų „ne“ daugelį demotyvuotų. Numyniau galybę slenksčių, beldžiau į daugybę durų, kol pagaliau likimas suvedė su RATO kredito unija. Ir ačiū visiems, tariusiems griežtą „ne“ mano idėjoms, galbūt tai mane apsaugojo nuo blogos kreditavimo patirties“, – filosofinėmis įžvalgomis apie verslą dalijasi Giedrius Jančius.

Abejojantiems dėl verslo finansavimo – geriau rinktis kitą veiklą

Visuomenėje yra gan gajus įsitikinimas, kad viską galima pasiekti tik sunkiu darbu, be papildomo verslo finansavimo ir pagalbos.

„Tikriausiai galima, bet iki dabartinio verslo taško, kuriame „Nutvila“ yra šiuo momentu, eitume keliolika kartų ilgiau. O gal net nebūtume atsidūrę. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad norint augti savų pinigų neužteks. Neturint stipraus užnugario, planuojant ateitį ir einant tolyn kaip verslui be papildomo finansavimo konkurencingų rezultatų pasiekti nepavyks“, – mano verslininkas. Anot jo, tempas versle tikrai milžiniškas, konkurentams kvėpuojant į nugarą, galima pasigailėti, laiku nepriėmus sprendimo augti, plėstis ar atnaujinti gamybos liniją.

„Abejojantiems, bijantiems žmonėms geriau net nepradėti verslo. Sprendimus tenka priimti apskaičiuotai ir drąsiai. O jei bijoma verslo finansavimo – geriau versle nebraidyti. Norint neprapulti su kreditu, reikia labai aiškiai sudėlioti planus, daug tartis ir kalbėti su finansuojančia įstaiga“, – dalijasi mintimis pašnekovas.

Verslo finansavimas – naujam įmonės projektui

Apie RATO kredito unijos aptarnavimą verslininkas atsiliepia itin maloniai. Anot Giedriaus, RATO unija vienija aukštos kompetencijos profesionalus, kurie išlaiko labai šiltą, žmogišką santykį ir požiūrį į klientus.

„Pagrindiniai ir išskirtiniai RATO kredito unijos bruožai: unikalus kolektyvas ir operatyvumas. Nuoširdžiai pasakysiu, jie nė akimirkai nesuteikė nė mažiausios galimybės supykti dėl teikiamų paslaugų. Ši kredito unija, nekelia problemų, o padeda jas spręsti“, – pasakoja Giedrius Jančius.

Toks unijos požiūris į klientą padėjo verslininkui apsispręsti kreiptis dar vienos finansinės pagalbos. UAB „Nutvila“ planuose – įrengti atsinaujinančius energijos šaltinius, kurių pagamintą elektrą naudotume gamyboje ir taip dar labiau sumažintume kaštus. Tad, tikėtina, vėl kreipsimės į RATO kredito uniją dėl paskolos šiam projektui įgyvendinti“, – sako „Nutvilos“ vadovas.

Ilgametė ir įvairiapusiška RATO kredito unijos darbuotojų patirtis ir kompetencija verslo finansavimo srityje leidžia pasiūlyti klientams labiausiai tinkančius finansavimo sprendimus. Sėkmingai augantys verslai, jų plėtra – pagrindinės priežastys, skatinančios RATO kredito uniją dar labiau stengtis dėl savo klientų.

„Patyrę RATO specialistai visuomet rekomenduos ir patars, kokias valstybės ar ES struktūrinių ir investicinių fondų finansuojamas priemones geriausia naudoti skolinantis verslo pradžiai ar plėtrai. Svarbiausia – tarpusavio pasitikėjimas ir atvirumas“, – pabrėžia RATO kredito unijos administracijos vadovas Vladislav Jančis.

Kaip pasiruošti, siekiant gauti paskolą verslui – skaitykite čia.

KREDITO UNIJOS RATO paslaugos verslui:

Paskolos investicijoms ir verslo plėtrai
Paskolos apyvartinių lėšų papildymui
Lengvatinės paskolos su INVEGA garantija

INFORMACIJA APIE RATO KREDITO UNIJOS VERSLO PASKOLAS

RATO kredito unija 2021 m. pirmąjį ketvirtį ir toliau vykdė nuosaikią ir tvarią plėtrą. RATO kredito unijos turtas augo 7 proc. iki 58 mln. EUR, paskolos taip pat didėjo 7 proc. beveik iki 44 mln. EUR, o indėliai ketvirčio pabaigoje viršijo 51 mln. EUR.

Visi veiklos riziką ribojantys normatyvai yra vykdomi. Daugiau informacijos čia.

Kreditų unijų veikla bei galimybės yra visiškai lygiavertės bankinei veiklai. Verslui kurti ar plėsti verslininkai gali saugiai pasiskolinti net iki trijų milijonų eurų.

„Visų kredito unijų aktyvai Lietuvoje jau perkopė milijardą eurų, tačiau informacijos sklaida apie unijų veiklą yra gana ribota. Ne visi verslininkai žino, kad kredito unijų finansavimas visiškai atitinka bankinį finansavimą, dirbama pagal Lietuvos banko reikalavimus, su griežta institucijų priežiūra“, – sako Vladislav Jančis, kredito unijos RATO vadovas.

Pašnekovo teigimu, ne kiekvienas verslininkas žino apie kredito unijų teikiamas galimybes. „Unijoje verslininkai gali saugiai pasiskolinti net iki trijų milijonų eurų savo verslui, tačiau informacijos apie tai rinkoje labai trūksta“, – pastebi V. Jančis. Alternatyviesiems finansuotojams verčiau derėtų priskirti sutelktinio finansavimo platformų operatorius, fondus ir tuos rinkos žaidėjus, kurie užsiima nelicencijuota finansine veikla.

Vienas iš kredito unijos tikslų – padėti ir patarti verslininkams

RATO kredito unijos vadovas skatina verslininkus į finansų įstaigas žvelgti kaip į lygiaverčius verslo partnerius ir įsiklausyti į duodamus patarimus. Jo teigimu, specialistai, kurie susitinka su klientais, yra sukaupę daug patirties, tad gali pateikti vertingų įžvalgų. Be to, kredito unijose užtikrinamas tiesioginis kontaktas, o tai yra naudinga konsultuojantis ir sprendžiant klausimus dėl pačio finansavimo.

„Kredito unijose dažnu atveju pirminis susitikimas būna su pačiu vadovu, valdybos nariais ar skyrių vadovais. Tie darbuotojai, kurie susitinka su klientais, yra labai kompetentingi. Vėliau tie patys specialistai ir priima finansavimo sprendimą. Taip išvengiama nesusikalbėjimų, geriau suprantami kliento poreikiai. Didžiųjų rinkos žaidėjų pavyzdžiu, su klientu dažniausiai kalbasi vadybininkas, ir perduodant informaciją per keletą grandžių iki sprendimų priėmėjų ji neretai išsikraipo, tuomet girdime kalbas, kad finansavimas nebuvo suteiktas, nors viskas atrodė gerai. Kredito unijose išvengiame nesusikalbėjimo, nes pirminis pokalbis dėl kreditavimo iškart vyksta tarp verslininko ir sprendimų priėmėjų“, – teigia V. Jančis.

Paskolos verslui: ko tikėtis, kaip pasiruošti?

Einant tartis dėl paskolos verslui, veiklos finansavimo ir pirmojo susitikimo metu nepavykus jo gauti, V. Jančis skatina nenuleisti rankų.

„Pirmųjų susitikimų metu dažniausiai nepasirašome finansavimo sutarties, o patariame klientui, ką reikėtų tobulinti ir keisti. Mūsų tikslas yra ne aklai kredituoti, bet bendradarbiauti su klientais, kurie gebės grąžinti įsipareigojimus. RATO kredito unija atsakingai elgiasi su valdomomis lėšomis. Disponuojame klientų pinigais, tad kiekvienas euras yra labai svarbus. Jeigu kliento finansinė būklė yra stabili, jis turi pakankamai įkeitimo priemonių ir mes tikime jo veiklos tęstinumu – kreditavimas yra suteikiamas. Jeigu kurios nors dedamosios trūksta, nurodome kryptį, ką reikėtų pakoreguoti, ir tuomet vėl kreiptis dėl kreditavimo“, – pataria RATO kredito unijos vadovas.

Kaip pasiruošti, siekiant gauti paskolą verslui – skaitykite čia.

KREDITO UNIJOS RATO paslaugos verslui:

Paskolos investicijoms ir verslo plėtrai
Paskolos apyvartinių lėšų papildymui
Lengvatinės paskolos su INVEGA garantija

INFORMACIJA APIE RATO KREDITO UNIJOS VERSLO PASKOLAS